Turėjau darbą, kuriame dirbau 6 metus. Iš pradžių viskas buvo kaip ir gerai, bet ilgainiui pradėjau blogai jaustis, nes prasidėjo monotonija, nemačiau jokių perspektyvų, o alga, net ir perėjus prie eurų, liko tokia pati, kaip ir prieš 6 metus prie lito. Taigi, buvo pats laikas keisti darbą.
Išsiunčiau pirmąjį CV ir buvau pakviesta į pokalbį. Pokalbio metu pasakiau, kad be 600 eurų į rankas nedirbsiu. Jiems tiko.
Po 2 dienų bandomojo laikotarpio vadovas mane pasikvietė ir atsiprašė, kad gali mokėti daugiausiai 550 eurų. Kadangi darbas tikrai labai patiko, sutikau.
Turiu 4 metų dukrą. Ji eina į darželį, kartais serga. Bet tai – ne problema, nes, jeigu reikia, ją prižiūri seneliai. Taigi per savo 8 mėnesių patirtį naujame darbe sirgau vos tris dienas gruodį. Dar 2 laisvų dienų paprašiau vasarį, kai dukra labai sunkiai sirgo. Per šias dienas dirbau iš namų, nuo 9 iki 18 val.
Paskutinės mano darbo dienos naujame darbe buvo balandžio 9-10 d.
Prisimenu prieš jas artėjant savaitgaliui aš sirgau, bet vis tiek dirbau. Tada su vadove irgi susitariau, kad dirbsiu iš namų ir neimsiu nedarbingumo lapelio.
Pirmadienį, balandžio 9 dieną, sirgdama atlikau turbūt daugiau darbo, nei įprastą darbo dieną. Prie kompiuterio tądien prasėdėjau iki pat 20 valandos.
O kuomet antradienį vadovės vėl paprašiau leisti dieną padirbėti iš namų, ji mane išsikvietė į darbą ir pasakė, cituoju: „Mes norime su tavimi nutraukti darbo sutartį“.
Aš, be abejo, paklausiau, kodėl. Atsakymas buvo: „Sergančio darbuotojo mums nereikia“.
Pati parašiau prašymą, kad mane atleistų. Kuriems galams man čia plėšytis ir ieškoti kažkokios teisybės?
Tada vadovė man prikišo, kad buvau girta darbe, bet prisiekiu visais šventaisiais: girta niekada darbe nebuvau.
Ir tik kartą pavėlavau ateiti, kai žiemą pustė ir buvo didelės automobilių grūstys. Tada vėlavome visi, nes tai buvo neplanuota.
Vadovė man prikišo ir kliento skundą, kad aš jo neatsiprašiau. Bet prieš tai mes abi perklausėme nusiskundimą sukėlusį pokalbio įrašą ir ji sutiko, kad nieko blogo aš nepadariau.
Taigi, labai ačiū savo paskutinei darbovietei, kurioje praleidau ir gražų, ir nelabai gražų laiką.
Nuoširdžiai linkiu Jums dirbti nebe „į minusą“, kaip nuolat mums buvo kalama.
Labai gaila, kad šioje įmonėje dirba nuostabūs ir atsidavę savo darbui žmonės, bet jie visiškai nevertinami.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
