Lietuvė išgelbėjo bankrutuojantį vokiečio verslą – viską pakeitė naktį gimusi mintis

Netoli Vokietijos miesto Hanoverio yra nedidelis miestelis Hademstorf. Tarp Vokietijoje gyvenančių lietuvių tokiame užkampyje, tarp miškų, esantis miestelis taip ir liktų nežinomas. Tačiau dabar įvairiose pasaulio šalyse – Olandijoje, Belgijoje, Ispanijoje – skamba tas miestelis dėl ten gyvenančios Rasos.

 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
 Lietuvės prižiūrimas kempingas tapo traukos centru ne tik kitiems tautiečiams, bet ir užsieniečiams iš viso pasaulio.<br> Skaitytojos nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Gražina

2018-08-20 18:54

Dirbo sunkiausius darbus

Rasai Hoffman ir jos vyrui Peteriui priklauso didelis kempingas, kuriame apsistoja iš įvairių šalių atvykstantys poilsiautojai, bet ne dėl to Rasa gerai žinoma tiek vietinių gyventojų, tiek lietuvių išeivių.

Rasa pasakoja gyvenanti ten jau 15 metų. Žuvus jos pirmajam vyrui ji liko viena su dviem mažametėmis dukrelėmis. Kaime gyventi nebuvo lengva, sunkiausius darbus lietuvei teko dirbti pačiai. Ji net mašinas iš Vokietijos varinėjo. Pramokusi kalbą ji įsidarbino padavėja. Kavinėje ji ir susipažino su dabartiniu vyru Peteriu.

Žinia apie bankrotą

Viskas buvo lyg ir neblogai, po vedybų Rasa atsivežė dukreles, kiek sugebėjo, padėdavo tvarkytis kempinge savo vyrui ir prižiūrėjo sunkiai sergančią uošvę. Tik jai mirus pora sužinojo, kad jų kempingas yra bankrote. Banke šeima turėjo didžiulių skolų ir jau ruošė dokumentus parduoti viską varžytinėse.
 
Rasa prisipažįsta, kad tada ją apėmė didelis siaubas. Juk bus parduoti visi pastatai, net gyvenamas namas, ir gyventojai bus išvaryti iš namų.

„Sunku prisiminti“, – liūdnomis akimis, bet su šypsena atvirauja Rasa.

Pradėjo ūkininkauti

Moteris veisė triušius, pardavinėjo vištas, žąsis, kalakutus, antis, kates ir šunis, augino daržoves, sodo gėrybes. Žodžiu, darė viską, ką gyvenime buvo išmokusi.  

„Apsodinau kempingą gėlėmis, krūmais, šlaviau ir ploviau, o ką uždirbdavau, viską bankui siunčiau. Poilsiautojų nedaugėjo, bankui pinigų buvo vis per mažai. Stebėjau su nerimu savo vyrą Peterį, kuris kaskart atrodė vis liūdnesnis. Galop patikėjęs, kad padėtis nepagerės, visai nuleido rankas. Bet aš tikėjau, tikėjau už mus abu“, – prisipažįsta Rasa.

Kartą eilinę nemigo naktį begalvojant, kaip dar užsidirbti pinigų, lietuvei kilo mintis kepti šakočius. 

„Nemokėjau, bet žinojau įvairių receptų, todėl pamaniau, kad išmoksiu. Įkūriau feisbuke puslapį „Rasos skanumynai“. Išbandžiau visokius receptus, išsirinkau skaniausią ir... Greitai vieno pečiaus kepti šakočiams buvo jau per mažai“, – sako Rasa.

Tada moteris iš vietinių ūkininkų pirko kiaules, darė dešras, sūdė ir rūkė lašinukus. Užsakymų daugėjo. Kasdien išsiųsdavo po 10 ir net 20 šakočių ne tik į Vokietijos miestus, bet ir į kitas Europos šalis. Visas miestelio pastas kvepėjo tarsi kepykla.

Svečiai iš viso pasaulio

Greitai Rasa išgarsėjo tarp vietos gyventojų, jos gaminius mielai užsisakinėja ir vokiečiai, ir pats miestelio meras dažnas Rasos svečias. Užvažiuoja pasilabinti ir paklausti, kaip sekasi darbščiajai lietuvei. 

Bankuose skolos ėmė sparčiai tirpti, bet to neužteko. Buvo paskelbtas kempingo ir visų jo pastatų pardavimas.

Šiandien Rasa yra kempingo savininkė, kuriame ne visada sutelpa visi norintys turistai, atvažiavę iš įvairių kraštų: airiai, italai, švedai, portugalai. Visi giria lietuviškus cepelinus, kuriais dosniai juos vaišina Rasa.

Nenuskriausti liekame ir mes, lietuviai. Ji suspėja suorganizuoti linksmus balius su laužais, šašlykais, lietuviškais gėrimais ir per visą kiemą grojančia lietuviška muzika.

Klausiu Rasos, ar ji turi laisvo laiko? „Turiu“, – su neišnykstančia šypsena sako Rasa.

Ji dar ir bažnytiniame chore gieda, ir moterų ratelyje šoka. Pas ją randa nemokamą nakvynę ir maistą benamiai, dažnai į ją pagalbos kreipiasi ir vietinė policija. Rasa ir jiems padeda kaip vertėja įvykus nusikaltimui ar bėdai iš Rytų atvykusiems žmonėms.

Taip norėtųsi dar daug apie šią moterį rašyti, nes kaskart nuvykus pas ją jautiesi kaip namo grįžus, kaip į Lietuvą. 

Čia net medžiai kaip tėvynėje. Ir vištos laksto, ir maistas, ir visa aplinka tokia sava. Ko gero, ne tik mus, lietuvius, kažkokia nesuprantama jėga į tą vietą traukia. Visa aplinka spinduliuoja meile, ramybe ir harmonija.

Rasos augintiniai gyvūnai laisvai vaikšto po visą teritoriją, nebijodami leidžiasi glostomi. Ne kartą stebėjau iš tolimų kraštų ne pirmą kartą atvykstančius turistus, kurie būtent pas ją atvykdavo praleisti savo atostogas.

 

 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.