Kiekvieną dieną viltingai žvelgsiu į žinių ištroškusių motyvuotų, itin mandagių vaikų veidelius.
Būsiu aprūpinta reikiamomis priemonėmis: ant stalo kėpsos naujas kompiuteris, palubėje kybos projektorius, prie kabineto durų rasiu būtinų kanceliarinių priemonių dėžę, tik imk ir naudok!
Kiekviena darbo diena bus kaip šventė. Ko gi dar norėti, kada priklausai tautos elitui, esi prestižinės profesijos atstovas, o ne koks išmirštantis dinozauras!
Deja, šią medaus statinę gadina riebus deguto šaukštas. Bijau, ir šiemet mane mokys dirbti visi, kas netingi.
Mūsų šalies gyventojai itin apsišvietę švietimo klausimais, išvien pedagoginio darbo ir ugdymo specialistai.
Įsivaizduokit, po sunkios darbo dienos į klasės tėvų susirinkimą ateina statybininkas Petras ir nespėjęs peržengti klasės slenksčio pareiškia: „Mano sūnus tobula tobulybė. Jūs, pedagogai, nemokate dirbti! Tuoj aš jums paaiškinsiu, kaip reikėtų. Visų pirma, nustokit skųstis, kad jums per mažai moka. Kai tik prasideda mokslo metai, taip ir skundžiatės.
Ko galima išmokyti, kai dirbat tik pusę darbo dienos? Dirbkit nuo 8 iki 17 val., o dar geriau, dirbkit 24 valandas per parą be išeiginių ir poilsio dienų. Laikykit telefoną po pagalve. Kas čia po galais darosi? Nori prisiskambinti mokytojui pusę vienuoliktos vakaro, o jis nekelia ragelio!
Neaiškinkit man, kad mokytojams reikia laiko pasiruošti pamokoms. Ką jūs ten ruošiatės? Juk metų metus kalbat tą patį, viską turit žinoti atmintinai.
Mokiniai per pamokas jūsų neklauso? Tai nesugebat sudominti! Darykit, ką norit, nors ant ausų stovėkit, nors šokit ant stalo striptizą, kad tik būtų įdomu. Temos galit nedėstyti, jei vaikas norės, pats viską susiras internete, „google“ visagalis.
Nesusidomėjo? Pasiuntė toli toli? Tai ko pergyvenat, į snukį tokiam, kad apsilaižytų. Už pakarpos ir iš klasės, dar koja į užpakalį palydėkit.
Jei išdrįsit prieš mano vaiką balsą pakelti, tada ateisiu ir jums snukį išdaužysiu. Su vaikais reikia pedagogiškai... (nenormatyvinė leksika).
Žinom tuos mokytojus, pas jus gerai mokosi tik turtingų tėvų vaikai, rašot geriausius įvertinimus už pakištukus. Girdėjau, kaip viena kaimynė kitai kaimynei pasakojo...
Vaikai skundžiasi, kad niekur jų nevežat, po galais, organizuokit daugiau kelionių ir ekskursijų. Būtų gerai, jei apmokėtumėt viską savomis lėšomis, juk palyginus su mumis gaunat kosminius atlyginimus.
Nustokit vieną kartą prašinėti iš tėvų pinigų. Mokykla kaip bedugnė skylė, vis duok ir duok! Ekskursijoms duok, į klasės fondą duok, pratyboms duok, mokymo priemones nupirk...
Neužduokit tiek namų darbų, vaikai visko turi išmokti mokykloje, visą reikiamą medžiagą turi įsisavinti pamokoje! O, tarp kitko, kodėl chemijos mokytoja jau antra savaitė neužduoda namų darbų?
Kiek vaiko klausiu, tiek nieko neužduota! Gal chemijos mokytoja nemoka dirbti?
Kodėl vaikus moko pensininkės? Tegul varo į pensiją, vaikams reikia jaunų mokytojų. Ko gali išmokyti šimtametė mumija? Ji jaunimo nesupranta (tik fiziką).
Nesugebat dirbti mokytojais, varykit į Norgę ar vokiečius, padirbėkit juodadarbiais, tada ir pasikalbėsim.“
Ir išties... Kaip tokioje vietoje man vertėtų elgtis? Gal šitas patarimas vertas dėmesio, nes nuo tokių pamokslų jau šiaušiasi plaukai.
Mano vieta liks laisva. Maloniai prašom. Dirbkit mokytojais į sveikatą. Viską žinote, viską mokate. Geros darbo sąlygos, milžiniškas atlyginimas, penki mėnesiai kasmetinių atostogų, turiningas laisvalaikis garantuoti.
Nesuprantu, kodėl išgirdę šitą pasiūlymą žmonės staiga prisimena turį skubių reikalų...
Turinys pirmą kartą publikuotas 2018 metų rugsėjo 3 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
