Teksto dydis:
2018-09-08 15:49
LTU

6 To 5

Man atrodo mes niekada nesuprasime, kaip tinkamai elgtis su onkologine liga sergančiu žmogumi, nes tik šį išbandymą patiriantys žmonės žino, ką tai reiškia... Beje, visgi ir mūsų asmenybės skiriasi. Jei vienam sunkiai sergančiajam tiks kažkoks elgesys, kitam jis bus nepriimtinas. Nepamirškime dar ir to, kad nuo onkologinės ligos kenčiantis žmogus išgyvena jausmų chaosą, todėl natūralu, kad kartais jam būna viskas negerai. Neveltui sakoma, kad apsišarvuoti kantrybe turi ne tik sergantysis, bet ir jo artimieji...

2
2018-09-08 15:41
LTU

5 L

Tai taip ir nesupratau, kaip turi elgtis su sergančiu sunkia liga susitikę pažįstami, atroso, ką bedarytų, viskas bus blogai - žiūrėti negalima,apkabinti negalima, klausinėti negalima, atsiųsti jokio striapsnio negalima. Didelė dalis ligonių, beje, skundžiasi, kad draugai "nusisuka". bet veikiausiai ne nusisuka, o tiesiog nežino, ką daryti, ir, paskaičius straipsnį, matyt, nelabai ir klysta, instinktyviai pasirindami nesipinti po akim.

9
2018-09-08 18:55
LTU

23 susirgau

4 dienos kaip sužinojau diagnozę.Straipsnis labai patiko, nes daug vertingų patarimų. Emocijos, aišku, visų skirtingos, bet visi bijom ne tik mirties, bet ir gydymo, o labiausiai gasdina nežinia. Ačiū šiai moteriai - apramino tikrai.

5
2018-09-08 17:10
LTU

15 baisu

Taip, kas išgirsta šią diagnozę- vėžys, gyvenimas pradeda slysti iš po kojų, aptemsta sąmonė, sutrinka viskas... Laikykitės visi sergantieji ir tik sveikatos jums, tik jos, nes be sveikatos nebėra ir prasmės gyventi.

0
2018-09-08 16:38
LTU

12 Ž

Paskaicius, supratau, kad teisingai reaguoti i drauges liga - yra aukstoji matematika. Reik moketi teisingai paziureti, kalbeti, apkabinti, neduok Dieve parodyti kokia tai nepageidaujama emocija, ir jokiu budu ne gailesti ar uzuojauta, nors tai ir yra naturaliausia... prisimenu pazistama, kuri lauke savo bendradarbes griztant po artimo zmogaus laidotuviu. Ji baisiai bijojo, kad reikes buti su ja ankstam kabinete, kazkaip bendrauti, neuzgauti jausmu nei zodziais, nei tylejimu. Sunki uzduotis is tikro.

2
2018-09-08 15:57
LTU

8 jeigu

esi ne vienas, jeigu yra šalia žmogus, ištverti gali ir netektį ir ligas, tai svarbiausia- nebūti paliktam su sava nelaime.

2
2018-09-08 15:40
LTU

4 Orinta

Kokia Jus šauni....taip ir toliau....susižavėjiau išmintingu požiūriu į viską, o ir patarimai labai vertingi

4
2018-09-08 18:44
LTU

21 stirnaite

Sveiki. Viskas taip pažįstama, suprantama, atrodo, kad dar viskas taip arti, nors jau praėjo 16 metų - drįstu sakyti, pačių geriausių mano gyvenimo metų. Tada buvo chemoterapijos kursai, nepaprastai didelis užimtumas, kad neturėčiau laiko kada galvoti apie mane ištikusią bėdą, ir begalinis noras gyventi. Jaučiau artimųjų palaikymą ir nejaučiau sau jokio gailesčio, to prašiau ir iš artimųjų. Svarbiausia, kada sergi, nebūti vienam, neužsidaryti tarp keturių kambario sienų, net iš pokalbių su kitais ligoniai galima pasisemti bent kruopelytę optimizmo bei sužinoti, ką jie daro vienokiu ar kitokiu atveju tarp gydymo kursų. Stiprybės visiems. Ir tikėjimo, nes po pačios juodžiausios nakties išaušta rytas. Pagarbiai

0
2018-09-08 16:22
LTU

10 Ačiū!!!

Labai tikslūs pastebėjimai. Aš pats dar visai neseniai ligoninėje išsigydžiau kitos rūšies pirmos stadijos vėžį. Tai gerai, kad užteko preciziškos profesionalios chirurgijos. Kad nereikėjo chemoterapijos. Ir reikia tikėtis, kad išsigydžiau visam laikui. Tačiau, kad po operacijos su pilna narkoze visiškai nesiorientuoji aplinkoje (o artimieji to net nesuvokia) - absoliuti tiesa! Mano atveju, savaitę prieš operaciją ir kelios dienos po operacijos buvo visiškai nušokusi orientacija. Atsijungusi sąmonė. Ir netgi neatsimenu to laikotarpio. Visiškai išnykęs iš atminties! Ir tik po to, man kaip ligoniui, labai palaipsniui sugrįžo įprasti įgūdžiai bei orientavimasis aplinkoje. Ačiū už puikų straipsnį!!!

1
2018-09-08 15:27
GBR

1 Labai

Fainas ir pamokantis straipsnis

12
2018-09-08 18:25
LTU

19 SERGU VĖŽIU

NA IR KAS......KOL KAS GYVENU . NIEKAS NESKAUDA. ŽINAU KAD YRA.....TOLIAU MYLIU MOTERIS.DŽIAUGIUOSIU RUDENIU.....LAUKIU ŽIEMOS SNAIGIŲ...SAVIJAUTA PUIKI.....

1
2018-09-08 18:50
USA

22 Ha

Dziaugiuosi kad liga atsitrauke

0
2018-09-08 18:36
LTU

20 Tiesa

Drauge apkabino drebedama ir supykde moteriske. Juk gali zmogus taip susijaudinti, kad pradeda drebeti, ar ne? Ir tiesiog nepavyksta to drebulio sulaikyti. Ir kaip gali pazystamas zmogus islikti abejingas pamates zmogu po chemoterapijos? Juk neretas tai susieja ir su savim, kad ir jam taip gali atsitikti, juolab, kad tai atsitiko tokiai grazuolei. Manau, sergantys irgi turetu buti pakantesni aplinkiniams.

13
2018-09-09 02:29
USA

28 Mielos moterys bei vyrai

sirgau seniai, pries 21-jus metus, buvau 40, vaikas 5-eriu metu, o vezys labai agresyvus. Reikia ziauraus uzsipyrimo, buti crazy ir gyventi taip, kaip gyvenai- dirbau visa laika puse laiko, 3 operacijos per 3 menesius, chemoterapika, radiacija- kai viskas baigesi, net nustebau- o tai ka dabar daryti, jei jau viskas padaryta- gydytojas pasake- eik ir gyvenk. Vaiksciojau be peruko, plika, buvau tokia pirmoji valstijoje, po to daug moteru manim paseke, buvau apsupta nuostabiu kolegu, draugu bei savo mazos seimos. Zinot, kas svarbiausia?! Visapusiskai issilavines pacientas- sitai man pabreze visi mano nuostabus gydytojai, skaitykit viska visom kalbom, ka apie jusu liga rasoma- geriausia anglu kalba, nes ja parasyta daugiausia mokslines literaturos, klauskit gydytoju, kalbekit su jais, zinokit apie visus imanomus jusu ligos gydymo metodus- bukit kartu su gydytojais pries liga- ir jinai pasitrauks. Sekmes jums visiems, anksciau ar veliau vezys bus isgydytas.

0
2018-09-08 20:00
LTU

24 graudu...

prieš 9metus susirgau onkologine liga... Dabar jau viskas gerai, bet atminty išliko viskas iki smulkmenų. Pati artimiesiems pasakiau - tik nepradėkit manes gailėtis, o padėkit kada paprašysiu ar patys pamatysit kad to reikia. Ir buvo labai supratingi, jokio seilėjimosi, vargšele, kaip tau dabar gyventi ir t.t. Kas liečia draugus, atsiribojau pati, kad jiems nereikėtų nejaukiai jaustis, kad nereikėtų sukti akių ar pereidinėt į kitą gatvės pusę.

2
2018-09-08 18:23
LTU

18 Neunikauskas

Nuo gripo taip pat mirštama.....DEJA

0
2018-09-08 16:28
LTU

11 to 2 senis

kai susirgsi,tada suprasi,ar tai kratinys

3
2018-09-08 21:18
LTU

26 tai ar tam 23

būtinai nusiteikite pozityviai ir absoliučiai bei besąlygiškai pasitikėkite savo gydytoju ir med personalu. Kad ir kaip būtų sunku, stenkitės į viską žiūrėt pro rožinius akinius, nuteikit save tik geriem pokyčiam ir nepasiduokit juodom mintim ir depresijai. Tai labai labai padeda. Nebijokit prašyt vaistų jei skaudą, kest skausmą tikrai nereikia. Tai nėra didvyriškumas. Ir neatsakykit savo organizmui nieko ko jis prašo. Norai kyla keisti, bent jau man taip buvo. Mano organizmas norėjo keisčiausių dalykų, tokio maisto ar gėrimo kur anksčiau nei į burną neimdavau. Norėdavau gulėt susirietus į kamuolį nejudėdama. Tą ir dariau. Laikui bėgant tie norai išnyko kaip pernykštis sniegas. Kaip ir netikėtai užklupusi liga. Mylėkit save ir tikėkit. Ir nepasiduokit depresuojančių, raudančių ir kitaip panikuojančių likimo draugų ytakai. Šypsena ir pasitikėjimas medikais ir savo galiomis pasveikt daro stebuklus. Sveikatos jums ir geros nuotaikos. Nepasiduokit net ir sunkiausią gyvenimo akimirką

4
2018-09-08 15:31
GBR

3 Gražina

Panašia būsena išguvenau prieß 25 metus

4
2018-09-08 17:57
SWE

17 Klausimas

Autorė išreiškia savo padėką mamai. O tai kur vyras? Pasiplovė, kaip įprasta?

20
2018-09-08 17:14
LTU

16 Rita

Galiu pasakyti,kad pasaliniai zmones ,retai ,kurie turi supratima,kaip elgtis tokiu atveju.Tiesiog "lenda i dusia".

4
2018-09-08 15:55
GBR

7 Straipsnis

Be jokio rysio- Nuveziau vaikus,vaziavau namo,paskambino,vel vaziavau...

49
2018-09-08 16:13
LTU

9 ,-

Jeigu vaikų būtų nevežusi-apie save būtų ir nesužinojusi.Debiliškas pavadinimas.

30
2018-09-08 21:28
LTU

27 Autorei

Ačiū. Daug gerų metų. O mama išgirdo ta diagnozę ir nuosprendį, pagalbos nėra, metai , prasta sveikata. Operacija ir gydymas negalimi. Kraujo tyrimas geras , o st jau ketvirta, nors nuolat tyrė negalavimus. Štai taip.

1
2018-09-09 07:53
LTU

29 AS

Styprybes JUMS ir sveikatos ,jus nugalesit tikrai ir gyvensit to as linkiu is visos sirdies

0
2018-09-08 15:30
LTU

2 Senis

Kažkoks didelis ir neaiškus kratinys

69
2018-09-08 20:19
LTU

25 ???

Briedas. Močiutei pradėjo kepenys irti. Juk prieš kiekvieną cheniją tiria ir kepenų, ir inkstų veiklą, daro išsamius kraujo tyrimu. Argi gali gydytojai patikėti ligonio sapalionėmis, kuris iki vėžio nustatymo galėjo ir nejausti rimtų gretutinių ligų?

18
2018-09-08 17:07
LTU

14 Camel ---> 2 SENIS

...tai pradėjo romanus spausdinti dienraščiai...bando ant kažko užsikambinti...LOL

28
2018-09-10 09:22
LTU

38 Darija

mano vyras jau anam pasaulyje... ilgai kovojom su šia liga, bet....ji mus nugalėjo..liko tik prisiminimai, linkiu stipybės šitai moterytei, kovok kaip tik gali...kalbėdama, tylėdama, skaitydama, verkdama, tikėdama, nusivildama...

0
2018-09-08 16:50
LTU

13 Ruso spauda

Šeštadieniui baisumų

13