Diabetas ir kitos ligos, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo, yra epideminio lygio. Koks gali būti boikotas, kai sergamumas yra epideminio lygio, o čia „didvyriai“, ar, tiksliau, cinikai, kviečia boikotuoti, nesilaikyti epidemijai suvaldyti skirtų, gal ir netobulų, priemonių.
Cukrinio diabeto mastas tragiška kreive Lietuvoje auga jau ne pirmą dešimtmetį. Ši problema nėra tik Lietuvos, tai pasaulinė epidemija. Daug metų kalbama apie visuminį požiūrį į sveikatos išsaugojimą: jei mažiname cukraus vartojimą, išvengiame ne tik antrojo tipo diabeto, bet ir kraujagyslių ligų. Jei palaikome tinkamą fizinį aktyvumą, atitoliname ne tik kraujagyslių ligas, bet ir daug kitų ligų. Jei palaikome tinkamą kūno svorį, sveikai maitinamės – išvengiame diabeto, vėžinių ir kitų ligų.
Specialistai prognozuoja, kad 2025 m. apie pusę JAV gyventojų sirgs diabetu. Išsivysčiusiose šalyse diabeto atvejų kasmet padaugėja po 5–7 proc. SAM buvo skelbta, kad vaikų pacientų skaičius per 5 m. augo 40 proc. Beveik visiems iš šių mažųjų pacientų reikia vartoti insuliną.
Diabeto atvejų Lietuvoje per 10 metų padvigubėjo. Specialistai nedviprasmiškai įvardina situaciją kaip epideminę.
Galimos cukrinio diabeto komplikacijos: aklumas, netenkama galūnių ir pan. Ir tiems cinikams „boikotuotojams“, kurie nori nešti saldumynus į mokyklą, tai priimtina?
Tik cinikai, ar tai būtų tėvai, ar mokytojai, ar politikai, gali boikotuoti priemones, kurios stabdo baisias pasekmes paliekančią epidemiją.
Šiaurės Ministrų Tarybos biuras 2011 m. Lietuvoje rengė ir finansavo bandomąjį projektą „Sveikesnio pasirinkimo link“. Kaip partnerius, geriausiai sugebančius įtikinti keisti savo gyvenimo būdą, biuras pasirinko Lietuvos sveikuolių sąjungą, oficiali partnerė buvo ir Sveikatos apsaugos ministerija. Konkurse dalyvavo ir atrinkta viena mokykla Šiauliuose, kuri buvo šio bandomojo projekto vieta. Projektu siekiama perduoti skandinavų patirtį diegiant sveikos gyvensenos įgūdžius į švietimo sistemą.
Projektas buvo tęsiamas dar vienus metus jau aštuoniose mokyklose, nes taip sutapo, kad 2012 metai buvo Seimo paskelbti Sveikatingumo metais, tad tam buvo skirtas finansavimas.
Tačiau toliau sėkminga skandinavų patirtimi nebebuvo pasinaudota ir vaizduojama, kad patys geriau išmano. Kiek jau būtų pasiekta, jei sėkminga patirtis būtų buvusi įdiegta ne vienoje mokykloje, bet 10, o paskui kasmet po 100 naujų mokyklų būtų apmokoma tokio kompleksinio sveikatingumo. Didžioji dalis suvoktų, kad tai jiems naudinga. Tos idėjos būtų perduotos ir šeimoms, nes ten vis tiek formuojasi daug gyvenimiškų įgūdžių.
Dabar taip pat šios savo esme geros sveikos gyvensenos priemonės diegiamos mokyklose kiek kreivu, netobulu būdu.
Kaip ir kitose srityse, sveikatingumo srityje jokiu būdu negalima piešti vien juoda ir balta spalvomis. Yra labai daug niuansų. Aš laikausi taisyklės: pigu, skanu, sveika. Tai tikrai įmanoma. Galima kūrybingai laviruoti – vieną iš dedamųjų pažeisti: pigu, bet nesveika, skanu. Kitąkart – brangoka, bet tikrai skanu ir sveika.
Viena mama, nusistebėjau, nuėjusi su vaikais valgyti, net nesiūlo tarp „blogo“ ir „gero“ gėrimo, bet tarp dviejų blogų, kurie labiausiai išreklamuoti. Auginu tris vaikus. Galiu pasakyti, kad jie visiškai negauna cukraus? Be abejo, gauna, bet žiūrėkime, kad neviršytume leistinos cukraus suvartojimo normos.
Šiandien pasiūla tų saldybių toje „varganoje“ Lietuvoje tiek daug, kad sąmoningumas ir ribos būtinos. Ir nežalokime ta baisia pasiūla savo vaikų. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje vaikai suvartoja net keturis kartus daugiau cukraus nei leistina norma.
Kai kitos šalys įveda kokius ribojimus, tai yra suprantami, demokratiškai priimami sprendimai. Pavyzdžiui, Švedijoje šią vasarą dėl sausros nebuvo galima kurti laužų ne tik viešosiose vietose, bet ir net savo kiemuose. Ir niekas neklykavo, kad, va, draudimų valdžia. O pas mus?
Stabdyti ligų epidemiją turime visi kuo kūrybingesnėmis ir sėkmingesnėmis priemonėmis, nes pasekmės yra skaudžios, jos pareikalauja daug kančios, galiausiai ir daug finansinių išteklių.
Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
