Kartą visos nusprendėme nuvykti į vieną populiarų kurortą ir pasimėgauti SPA procedūromis, pasidaryti masažą, pasikaitinti pirtyje ir paplaukioti baseine.
Kadangi vykome visa šutvė, tai ir nuotaika buvo linksma. Po malonių dienos procedūrų atsigaivinusios (tikrai ne pieno) kokteiliukais smagiai nusiteikusios žygiavome sušilti į pirtį, o iš jos jau turėjome nerti į baseiną. Tik kai atidarėme pirties duris, mums net ausys užsiraitojo.
Pirtyje sėdėjo žmonės, kaip juos mama pagimdė. Neprisidengę jokiu vantos lapeliu ar skudurėliu. Nuogi. Žinau, žinau, vadinsite mane davatka, užsienyje visi pirtyse taip sėdi, bet mūsų mergaitiškai kompanijai buvo šokas.
„Prašom užeiti. Tik čia nuogalių vakaras“, – dar padrąsino mus sustingusias tarpduryje.
Apsisukom ir nėrėm į krūmus neatsigręždamos. Mes iki šiol juokiamės susirietusios prisimindamos šitą nuotykį.
Nors tada buvo labai gėda dėl tokios mūsų reakcijos. Buvo nejauku, kažkaip nepatogu, neįprasta, per daug intymu, nehigieniška...
Galbūt atokioje kompanijoje, atokios sodybos pirtelėje ir normalu visiems taip išsirengti. Bet čia turistų gausiai lankomame kurorte, kur gali užeiti bet kas...
Nuo to laiko lankydamos visas panašias vietas visada atidžiai perskaitome bet kokius užklijuotus lapukus su perspėjimais. Kad ir kas juose bebūtų – perspėjimas apie neveikiančius dušus, slidžias grindis ar nuogalių vakarus.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
