Grįžo iš emigracijos
„Į mokyklą atėjau ne iš karto. Dar bestudijuodamas anglų kalbą universitete buvau gavęs darbą Vilniuje, bet po kiek laiko sugrįžau į savo gimtąjį Visaginą. Po kurio laiko mane pakvietė dirbti į gretimo rajono Vidiškių gimnaziją.
Trumpai padirbėjęs (ir apie mokyklą, ir apie vaikus liko tik geri įspūdžiai!) išvažiavau į Angliją. Tenai viskas buvo gerai – ir atlyginimas, ir darbo sąlygos. Bet tas noras sugrįžti namo...
Kai pakalbi su emigrantais, tai daug kas laukia progos sugrįžti į Lietuvą, nors to galbūt labai plačiai nepasakoja. Sužinojęs, kad Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija ieško anglų kalbos mokytojo, parvykau trumpam į Visaginą, pasikalbėjau su mokyklos vadovais ir supratau: čia yra mano vieta.
Nebuvo svarbus ir atlyginimas. Buvo svarbu sugrįžti ir dirbti mokytoju. To norėjau. Ir esu laimingas, kad dirbu mokytoju. Tai įdomus, nemonotoniškas darbas. Be galo smagu bendrauti su vaikais – jie visi skirtingi, įdomūs, visada įdomu paklausyti, kokios jie nuomonės vienu ar kitu klausimu, kaip jie mąsto. Kai dirbu mokykloje, dar nėra nė dvejų metų. Esu patenkintas savo mokykla.
Organizuojame kalbų dienas, dalyvaujame Tautinių mažumų departamento projektuose, aš dar rengiu anglų kalbos olimpiadą Visagino pradinių klasių mokiniams. Kaip jaunas mokytojas nejaučiu iš vyresnių ir labiau patyrusių kolegų priešiško nusiteikimo, nusistatymo. Iš administracijos ir kolegų visada gaunu palaikymą: „Jeigu kas neišeina, sakyk, galime aptarti, padėti“. Gaunu visą pagalbą, kokios tik prireikia.
Patenkintas nauja tvarka
Taip, Anglijoje už 8 darbo valandas uždirbdavau pusantro tūkstančio svarų. Bet reikia turėti omenyje, kad Anglijoje pragyvenimo lygis visiškai kitoks. Pvz., už namo nuomą sumokėdavau 650 svarų, kadangi laikiau šunį, tai už jį atskirai dar 100 svarų. Pakalbėdavom su kolege, ji, pvz., už vaiko darželį turėdavo sumokėti apie 800 svarų. Taigi, viską pasvėrus išeina kaip ir apylygiai.
Apie šiemet įvestą etatinio apmokėjimo tvarką galiu atsiliepti tik gerai. Mokykloje turiu šiek tiek daugiau nei etatą, mano atlyginimas šiemet padidėjo 16,2 proc. Reikšmingiau padidėjo pirmą kartą per visą laiką, kol dirbu mokykloje. Dar 2014 m., kai mokytojavau Vidiškėse, vis girdėdavom tas pasakas, kad mokytojai uždirbs 1000 eurų, bet tada tas taip ir liko tik pažadais.
Didelis etatinės tvarkos pliusas – mokytojų darbų pasiskirstymas. Pvz., vienas veda renginius, kitas rengia vaizdinę medžiagą, daro plakatus ar pan. Nebėra taip, kad vienas viską veža, o kitas nieko nedaro. Mokytojų veikla bendruomenei sukonkretinta, manau, kad tai puiku.
Nes mokytojas tikrai daugiau dirba negu kad tik pamokas veda. Šiemet visi susirašėme, už kokius darbus bendruomenei esame atsakingi, manau, kad viską padarysime, ką įsipareigojome, nes už tai gauname pinigus.
Taip, etatinis darbo užmokestis – tai naujovė. Džiaugiuosi, kad mes, Lietuvos mokytojai, nepasakėm „stop“, neatidėjome, bet iš tikrųjų pabandėme. Galbūt dar nesame visai supratę, kas tai per naujovė, bet laikui bėgant darysime vis geriau, viskas susigulės.
Sakyčiau, kad tai yra mokytojų atlyginimų kėlimo startas. Žengtas pirmas realus žingsnis. Tikiuosi, kad Vyriausybė numatys būdus, kaip toliau didinti mokytojų atlyginimus, ir juos dar kels“, – laiške rašė Vladas Krivel, Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
