Grįžo padėti mamai
Turėjau mesti savo mylimą profesiją, nutraukti pagalbą sunkiai dirbančiai dukros šeimai dėl mažų anūkėlių priežiūros, išnuomoti savo butą, suorganizuoti daiktų pervežimą; Lietuvoje griebtis ieškoti, kaip padėti mamai, kuri viena nebegalėjo gyventi, nes užmiršdavo išgerti vaistus, be to, jai diabetas, tvarkyti jos sveikatą, jos namą... Žodžiu, situacija nepavydėtina. Kas patyrė – puikiai supranta.
Lietuvoje reikalaujama, kad registruotumeis Užimtumo tarnyboje ir ieškotum darbo, priešingu atveju nebūsi draustas privalomu sveikatos draudimu. Atvykusi į Lietuvą pernai metais pasinaudojau Lietuvos užimtumo tarnybos pasiūlyta galimybe įsigyti papildomą profesiją.
Kursų lankymo metu mano sveikata buvo apdrausta valstybės. Po to pagal sutartį su Užimtumo tarnyba turėjau šešis mėnesius atidirbti ir tuo metu kas mėnesį mokėti PSD savarankiškai pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą. Dėl to nesiginčiju, tvarka yra tvarka.
Tačiau Anglijoje neprivaloma registruotis Užimtumo tarnyboje, kad gautum sveikatos draudimą, ten registruojamasi tik tuo atveju, jei prašai pašalpų. Anglijoje man pačiai nereikėjo sukti galvos apie sveikatos draudimo įmokų sumokėjimą kas mėnesį.
Apie draudimą niekas neperspėjo
Taigi, pernai metais spalio mėnesį baigiau tuos kursus, o lapkritį turėjau reikalų poliklinikoje, man buvo paskirta terapija, lankiau 10 užsiėmimų. Pasirodo, įstatymas toks, kad tą pirmą mėnesį po profesinių kursų, kai reikia pačiam pradėti mokėti draudimą, kompiuteriuose gydytojai mato, kad esi draustas, ir asmeniui yra suteikiamos medicininės paslaugos.
Bet naujokui niekas nepabrėžia, kad BŪTINAI reikia susimokėti tą draudimą iki mėnesio galo. Jei dėl kokių nors priežasčių ne visai susigaudydamas naujoje situacijoje pavėluoji susimokėti draudimą iki paskutinės to mėnesio dienos (mano atveju lapkričio 30), tai nė joks esi ne draustas.
Susigriebiau gruodžio pirmą, nubėgau ir susimokėjau skolą, einamą mėnesį ir dar vieną mėnesį į priekį, iš viso 106 eurus su centais. Ir štai, po pusmečio gaunu laišką, kuriame pareiškiama, kad esu skolinga 275 eurus (tai mano tos terapijos kaina), kad turiu tuos pinigus nedelsiant sumokėti, pavadindama pinigų pervedimą ŽALA biudžetui.
Iš pradžių pagalvojau, kad tai kažkoks nesusipratimas. Tik vėliau išsiaiškinau, kad dėl vienos dienos pavėlavimo be jokio įspėjimo mano sumokėtas draudimas tam mėnesiui nebegalioja. Techniškai, gal tai ir teisinga, bet ar galima taip bausti žmogų? Pilietį, kurį norima susigrąžinti Lietuvon.
Bijo pasilikti gyventi
Sužinojau, kad taip yra atsitikę ir kitiems – jiems suteikiamos sveikatos paslaugos, nes kompiuteris rodo, kad esi draustas, bet jei dėl kažkokių priežasčių (o tai gali būti nors ir infarktas) nespėji susimokėti iki mėnesio galo – pasigailėjimo nebus.
Grįžau į Lietuvą prižiūrėti senatvinę negalią turinčios mamos nesitikėdama, kad galėsiu pakliūti į tokią situaciją dėl mokesčių, kad už savo pasiaukojimą gausiu per galvą. Turėjau gražių vilčių su vyru anglu mokyti privačiai anglų kalbos ar šiaip kokį versliuką, nes pilnu etatu dirbti šiuo metu negaliu – per daug įsikuriamųjų ir kitokių rūpesčių, bet ši patirtis mane sugniuždė.
Nesiginčiju dėl PSD mokėjimo, pretenzijų neturiu, bet kaip galima padaryti geriau, kad žmogui nebūtų tokio šoko? Gal iš karto galima parekomenduoti sutartį su banku dėl pervedimų, kad nepavėluotų žmogus?
Bijau pradėti bet kokį verslą ar bet kokią veiklą – ir nepradėsiu – nes nežinau kas iš kokio kampo vėl smogs man, kokius mokesčius būsiu praleidusi ar ne visai supratusi. Geranoriškumo nėra, yra tik bausmės.
Beje, keturis kartus man užsirašius pas gydytojus buvo pasakyta, kad aš nedrausta, turėjau grįžti namo nieko nepešusi, o tiksliai žinojau, kad buvau drausta. Pasirodo, man buvo pasakę ne tuos kodus (vėl grįžtantiems naujas mokslas!). Gaišau laiką, mokėjau pinigus už keliones į kitą miestą pas specialistus.
Turėjau daugybę kartų lakstyti nuo Einošiaus pas Kaipošių, kol man tuos kodų numerius ištaisė, o mano pačios keturių vizitų laikas ir finansinės išlaidos niekam nerūpėjo.
Vadinasi, kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui. Norėčiau įspėti planuojančius sugrįžti – valstybė gaudys iš pasalų, kaip iš jūsų nuplėšti pinigus, kaip kirsti per skaudžiausią vietą. Būkite pasiruošę. Pasigailėjimo nebus, bus tik savo veiksmų pateisinimai.
***
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė teigė
suprantanti kiekvieno gyventojo norą gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas paslaugas, tačiau priminė, kad visais atvejais galioja tam tikra tvarka, kurios būtina laikytis. Anglijoje ta tvarka vienokia, Lietuvoje – kitokia.
„Tad ir šiuo atveju moteris pati turėjo laiku pasirūpinti, kad jos draudimas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nenutrūktų. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydį ir jų mokėjimo tvarką nustato Sveikatos draudimo įstatymas.
Visiems nuolatiniams mūsų šalies gyventojams, neapdraustiems PSD, nemokamai teikiamos tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugos. Tad jei žmogui reikia būtinosios pagalbos – ji jam gydymo įstaigoje turi būti suteikta nemokamai. Kiekviena gydymo įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą, kurios mastas nustatytas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Taigi, apdrausti PSD yra tie Lietuvos gyventojai, kurie patys moka arba už juos yra mokamos PSD įmokos. Šių įmokų mokėjimas yra prievolė. Tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas garantuojama teisė gauti PSDF lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, tarp jų ir šeimos gydytojo, gydytojų specialistų, kompensuojamuosius vaistus ir kt.
Lietuvos gyventojams nuolat primename, kad žmonės apdraustaisiais PSD laikomi iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos, tačiau galimybė gauti kompensuojamas gydymo paslaugas galioja dar vieną mėnesį.
„Papildomas mėnuo“ – taip vadinamas laikotarpis, kai asmeniui, baigus galioti jo PSD, suteikiama galimybė dar mėnesį gauti kompensuojamas gydymo paslaugas. Vis dėlto tai nereiškia, kad PSD įmoka tą mėnesį gali būti nesumokėta. Patariama įsidėmėti: nemokamai paslaugos gali būti teikiamos tik su sąlyga, kad galiojančio PSD nebeturintys asmenys iki papildomo mėnesio pabaigos vėl apsidraus. Jeigu iki mėnesio paskutinės dienos ši sąlyga netenkinama, pasinaudojusieji sveikatos priežiūros paslaugomis per papildomą mėnesį tampa skolingi už suteiktas paslaugas. Iš jų išieškoma žala PSDF biudžetui už tokią sumą, kokią ligonių kasos būna sumokėjusios gydymo įstaigai.
Žmonės linkę neįvertinti šio vieno – „papildomo“ – mėnesio svarbos, todėl neretai pasitaiko, kad, per neapdairumą ar nežinojimą laiku nesumokėjus PSD įmokos, jų draudimas nutrūksta.
Tarkime, lapkričio 5-ąją asmuo nutraukė darbo santykius. Iki lapkričio 30-osios jis buvo laikomas apdraustuoju ir galėjo gauti visas teisės aktais nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas PSDF biudžeto lėšomis. Šiomis paslaugomis nemokamai žmogus gali naudotis ir visą gruodį, bet iki šio – „papildomo“ – mėnesio pabaigos PSD įmoka privalo būti sumokėta – kitaip teks ir padengti gruodį gauto gydymo išlaidas, ir sumokėti praleistą įmoką.
Dažnai manoma, kad po pertraukos draudimas PSD vėl įsigalioja iškart, kai tik sumokama nustatyto dydžio PSD įmoka. Tai netiesa – asmuo vėl laikomas apdraustuoju tik tada, kai sumokamos visos anksčiau nesumokėtos PSD įmokos (skola) ir įmoka už einamąjį mėnesį. Antraip žmogus neįgyja teisės gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Primename, kad savo draudimo statusą asmuo gali sužinoti:
prisijungęs prie elektroninių valdžios vartų portalo epaslaugos.lt ir sveikatos apsaugos kategorijoje užsisakęs VLK duomenis apie gyventojų draustumą;
VLK interneto svetainės www.vlk.lt skyrelyje „Ar esate draustas?“;
atvykęs į bet kurią TLK ir pateikęs asmens dokumentą.
Apie tai, kokių problemų gali kilti pamiršus apsidrausti PSD, gyventojai gali sužinoti el. pašto adresu info@vlk.lt arba paskambinę ligonių kasų informacijos telefono numeriu (8 5) 232 2222 , skambinant iš užsienio – +370 5 232 2222.
Na, o dėl PSD skolų, įmokų kodų žmogui reikėtų kreiptis į PSD įmokų administratorių – „Sodrą“. Visą informaciją – apie įmokų mokėjimą, jų dydžius, susidariusias skolas, sąskaitų numerius, įmokų kodus – galima rasti „Sodros“ interneto svetainės sodra.lt skiltyje „Įmokos“. Pasitikrinti, ar gyventojas neturi PSD skolų, taip pat galima minėtoje svetainėje www.sodra.lt/pasitikrink.
Be to, grįžtantiems gyventi į Lietuvą gyventojams norime priminti keletą taisyklių, kurių būtina paisyti:
1. Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tad, jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę deklaruokite savo gyvenamąją vietą „Elektroninių valdžios vartų“ interneto svetainėje epaslaugos.lt arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate.
2. Pasirūpinkite savo privalomuoju sveikatos draudimu. Nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje dienos atsiranda pareiga mokėti PSD įmokas. Apdraustuoju PSD laikomas tas gyventojas, už kurį mokamos arba kuris pats moka įstatymo nustatyto dydžio PSD įmokas ir neturi PSD įmokų skolos.
Tik laiku sumokėjus nustatyto dydžio PSD įmokas, garantuojama teisė gauti PSDF lėšomis kompensuojamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kitas paslaugas. Lietuvoje dirbantys ir atlyginimą gaunantys asmenys laikomi apdraustaisiais nuo įsidarbinimo dienos. Tad į Lietuvą grįžusiam ir pradėjusiam dirbti emigrantui gydymo įstaigose jau nuo įsidarbinimo dienos teikiamos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Kai kurie į Lietuvą gyventi grįžtantys asmenys draudžiami valstybės. Nepilnamečiams, teritorinėse darbo biržose registruotiems bedarbiams, pensijos išmokų ir socialinių pašalpų gavėjams, neįgaliesiems ir kitiems asmenims, priklausantiems Sveikatos draudimo įstatyme nurodytoms gyventojų grupėms, valstybė užtikrina atitinkamas socialines garantijas, apdrausdama juos PSD valstybės lėšomis. Valstybės lėšomis draudžiami gyventojai laikomi apdraustaisiais nuo šio statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos. Tad grįžęs iš užsienio ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje asmuo gali būti draustas valstybės lėšomis, jei jis patenka į tas gyventojų grupes, kurias draudžia valstybė.
Dalis žmonių PSD įmokas privalo mokėti savarankiškai, pavyzdžiui, asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą bei pagal verslo liudijimą, ūkininkai, namų šeimininkės. Savarankiškai PSD įmokas mokantys gyventojai nustatyto dydžio PSD įmoką (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 36 eurai) turi sumokėti kas mėnesį, o įmokų kodų teirautis „Sodroje“. Ši institucija administruoja PSD įmokas, vykdo mokestinių nepriemokų kontrolės procedūras, išieško skolas.
3. Pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisirašykite. Grįžęs iš užsienio žmogus turėtų pasirinkti polikliniką, šeimos centrą ar kitą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisiregistruoti, pasirinkti šeimos gydytoją. Gydymo paslaugos, apmokamos PSDF lėšomis, teikiamos tose įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK. Informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas galima rasti TLK interneto svetainėse“, – komentavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja N. Jelenskienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
