Penktadienį buvau apsipirkti Kalėdoms – po to norėjosi tik bėgt laukais. Turėjau didelį „Kam šiemet reikia dovanos“ sąrašą. Krikšto vaikai, dukterėčia ir du sūnėnai, draugės naujagimis, mano vyras, mama ir pusseserė. Nepamirškime benradarbių, su kuriais yra tradicija apsikeisti smulkmenėlėmis.
O mano atlyginimas – kaip daugumos žmonių, ne kaip Premjero… Toli gražu nesiekia tūkstančio. Toli toli.
Pirmas bandymas
Pirma kelionė į parduotuves – kalėdinių papuošimų. Šioms šventėms lauksime svečiuose vaikų, todėl susiplanavau papuošti namus.
Eglutė ir žaisliukai yra, reikėjo tik lempučių, dar paėmiau tokių mažyčių lipdukų auksinių, kur ant paviršių klijuojami. Dar girliandą. Už viską sumokėjau... 15 eurų. Nėra taip daug, kol nepaskaičiuoji, kiek daiktų už tai išėjo.
Pabrėšiu, kad nevaikštau po brangias interjero parduotuves. Viską perku prekybos centruose ar namų ūkio prekėse. Parduotuvėse, kuriose visi lankomės, nieko ypatingo.
Tada užmečiau akį į daiktų, kuriuos planavau pirkti, kainas. Nusprendžiau dar palaukti – prieš šventes juos žadėjo nukainuoti, todėl dar nepirkau. Grįžau į namus ir pasipuošiau aplinką. Iki Kalėdų liko 2 savaitės, per tą laiką viską tikėjausi rasti pigiau.
Euras prie euro
Antrą kartą išsiruošiau apsipirkti penktadienį. Centre nemačiau tiek nuolaidų, kiek buvo žadėta ir nejučia ėmiau mintyse dėliotis, kiek dabar išleidusi dar pratempčiau iki kitos algos.
Pradžia jau nuteikė nekaip, bet nenorėjau temdyti sau dovanėlių paieškų ir tik skaičiuoti, kur nuolaida. Toliau ėjau į žaislų ir drabužių parduotuves, esančias viename prekybos ir laisvalaikio centre.
Dukterėčia maldavo ropojančios lėlės. Pilna kaina – 40 eurų. Ją nupirkau truputį iš anksčiau, nes bijojau, kad išpirks, bet įtraukiu į šitą sąrašą, kad geriau matytųsi išlaidos.
Sūnėnas mėgsta puoštis, išrinkau paprastą megztuką. Ne garsaus vardo, pigesnėje parduotuvėje. Net ne vilnonį ar kitos geros medžiagos. Tas paprasčiausias megztukas – 20 eurų. Kitam sūnėnui odinę apyrankę – pigiausia buvo už 18 eurų...
Krikšto vaikai dar maži, jiems išsisukau nupirkdama plastilino rinkinius, abu kainavo po 15 eurų. Pusseserė jau suaugusi, brangių dovanų viena kitai niekada neperkame, todėl simboliškai – kavos ir saldumyną. 10 eurų.
Mama gyvena labai kukliai, padedu jai maistu ir pinigėliais. Neseniai sulūžo jos fenas, tai dabar Kalėdoms nupirkau kitą – 15 eurų (ėmiau paprasčiausią). Ir kelis kremus: kojoms, rankoms, kūnui, veidui, dušo žėlė ir kempinę, šampūną... Tai jai jau būtų prabanga, o oda skirsta ir šios priemonės – būtinos. Dar 20 eurų.
Vyras mėgsta sakyti: „Viską, ko reikia, aš jau turiu, o to, ko noriu, kiti neįpirks.“ Tiesa, bet kaip sunku tokiam žmogui rinkti dovaną! Visgi pasukau galvą ir išrinkau asmenišką daiktą pagal hobį. Sunkiai radau, o kaina – vėl 20 eurų. Euras prie euro ir susidaro suma.
Tiesiai šviesiai – įpusėjus apsipirkinėjimą norėjosi viską mesti ir pačiai organizuoti mitingą. Arba eiti į jau vykstantį. Turbūt visų profesijų atstovai turėtų sukilti ir tik tada kas nors atkreiptų dėmesį į paprastą Lietuvos žmogų. Nes grįžusi po apsipirkimo išsigandau, kad iki tų šventinių silkių gali tekt ir pabadauti... Perspaudžiu. Bet jei mano situacija dar ne tokia prasta, tai sunkiau gyvenantys kartais tikrai turi rinktis – dovanėlė ar sotesnis stalas.
Dar ir Naujieji!
Gana dejuoti, dabar paskaičiuokime. Be maisto ir kito pasiruošimo šventėms, vien už girliandas bei dovanas išėjo maždaug 175 eurai.
Kūčioms sėsimės pas mano mamą, bet jau minėjau, kaip dėl maisto ir pinigų. Realybė tokia, kad viską pirksime mes su vyru, ruošime kartu su mamyte. Tikrai susidarys dar apie 50 eurų – kas ruošia šventes, žino, kad už maistą čia net nėra labai daug.
Šitaip beskaičiuodama prisiminiau, kad dar laukia Naujieji! Ooo... Nusivežti kažką vaišinamo į svečius, nueiti pasiruošti prieš juos... Skaičiuojant pinigus kirpykla arba manikiūras gali nuskambėti kaip išlepimas. Bet ar tikrai?
Kirptis reikia reguliariai, o netvarkingi nagai – bjauru. Jeigu pati nemoku pasidaryti manikiūro (bent jau ne taip, kad atrodytų puikiai sutvarkytos rankos), ką daryti? Tam ir yra tie specialistai. Prieš Naujuosius eiti pas makiažo specialistę gal jau būtų per daug, bet kirpykla (40 eurų su dažymu) ir manikiūras (10 eurų) – tikrai ne prabanga.
Gerai, jau matau, kad daug kas komentuosit: „Kam ta kirpykla, jeigu paskui mėnesį gyvent reikės susispaudus?“ O aš taip išmokyta, kad moteris save turi prižiūrėti. Kartą per kelis mėnesius leisti sau kirpyklą turėtų būti būtinybė.
Pridėkime nenumatytoms išlaidoms...Ir su dovanomis, Kūčiomis ir Naujaisiais išeina apie 300 eurų. Neseniai dar dirbdavau ne visą darbo dieną – tai būtų buvusi visa mano alga.
Ačiū Dievui, kad esame dviese, todėl susidėjus truputį lengviau. Bet kaip šventėms ruoštis, kai nėra padedančio žmogaus? Ir šiaip... Atsibodo visiems tas lyginimas su litu, bet palyginsiu – ar esat kada šventėms išleidę 1000 litų?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
