Bet!
Vieną vakarą praeitą savaitę mudu su drauguže atsigulėme miegoti. Guliu, jaučiu, kaip kyla noras, ir čia ji staiga sako: „Žinai, man nesinori. Norėčiau, kad tiesiog gulėtume greta ir mane švelniai laikytum apkabinęs.“
„Ką?!“ – nustembu.
Ir čia ji pasakė tai, ką išgirsti bijo kiekvienas vyrukas šioje planetoje.
„Tu su manimi paprasčiausiai tenkini savo vyriškus fiziologinius poreikius. O kas vyksta mano širdyje, kokių aš, kaip moteris, turiu emocinių poreikių – tau nusišvilpti“, – rėžė ji. O pasižiūrėjusi į mano susirūpinusį veidą ir dar pridūrė. – Argi tu negali mylėti manęs tiesiog šiaip sau, už tai, kad esu, nepriklausomai nuo to, kas tarp mūsų vyksta miegamajame?“
Aš nutylėjau. Supratęs, kad šį vakarą nieko nenusišviečia, nusisukau ir užmigau.
Sekantį rytą pasiėmiau darbe laisvadienį, kad praleisčiau laiką su ja. Mes puikiai papusryčiavome ir išvažiavome į kažkokį didelį... didelį, nesvarbu kaip vadinasi, hiper mega prekybos centrą su begale įvairiausių skyrių.
Ji žingsniavo iš skyriaus į skyrių, matavosi brangius drabužius, o aš kiūtinau iš paskos.
Ji niekaip negalėjo apsispręsti, ką būtent išsirinkti, o aš pasakiau: „Imk viską“.
Ji nutarė nusipirkti batelius kiekvienai naujai išsirinktai suknelei ir aš pasakiau: „Žinoma, imk viską, kas tik tau tinka“. Paskui pasiekėme juvelyrinį skyrių, ji išsirinko auskarus.
Draugužė buvo ne juokais susijaudinusi. Tikriausiai nusprendė, kad mane taip paveikė vakarykštis pokalbis – atseit, pasijutau vos ne ant katastrofos slenksčio ir dabar iš visų jėgų stengiuosi nesugadinti su ja santykių.
Atrodė ji taip, kaip paprastai atrodo, kai priartėja prie orgazmo. Dusdama iš laimės sukuždėjo: „Na, štai, man rodos, jau viskas… Galime eiti į kasą, mielasis…“
Och, kaip laukiau šio momento!
„Žinai, man nesinori…“ – ištariau vos tramdydamas nekantrumą.
Jos veidas persimainė. Net žandikaulis atvipo.
„Ką?“ – sušuko ji.
„Kodėl tau tiesiog švelniai nepalaikius visų šių pirkinių savo glėbyje? Žinai, man atrodo, kad šioje situacijoje tau visai nerūpi mano vyriškos finansinės galimybės. Tau terūpi vien tavo moteriški, vartotojiški poreikiai!“ – dėsčiau savo poziciją jai.
Tuo momentu atrodė, kad ji mane vien žvilgsniu priplos, sunaikins, nupūs nuo vaizdo. Aš švelniai pridūriau: „Kodėl tu negali mylėti manęs vien už tai, kad esu nepriklausomai nuo to, kokius daikčiukus tau pirkinėju?“
Nežinau kodėl, bet įtariu, kad šį vakarą vėl liksiu be aistringų glamonių…
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
