Su pirma žmona liko draugais
Gyvenimas bėgo ir atėjo ta diena, kai teko realizuoti savo planą. Pirmoji santuoka truko pusę metų, po kurios tris mėnesius gydžiausi, o apie draugystę su moterimi negalvojau penkerius metus.
Na nei keršto, nei neapykantos neturėjau. Todėl kai teko mokytis ir važinėti į kitą miestą, apsistodavau pas buvusiąją. Beje, ji tuo metu gyveno jau su kitu.
Antrai žmonai jausmų nejautė
Antroji santuoka prasidėjo nuo šantažo. Man nepatiko draugės poelgiai ir aš nusprendžiau nutraukti mūsų draugystę. Tačiau iš jos sulaukiau nei daug nei mažai – nokautą. Pasakė, kad laukiasi ir man rinktis – vestuvės arba abortas.
Visa naktį gėriau, žliumbiau ir nežinojau, kaip visa tai sudėlioti. Tačiau atsakomybė nugalėjo, negalėjau leisti žudyti būsimą gyvybę.
Santuoka truko penkerius metus, džiaugsmas auginant vaiką be jokių jausmų sutuoktiniui.
Į trečią santuoką investavau viską. Ateities potencialas ir kūryba kuriant naujus namus, antrojo vaiko atėjimas atnešė daug džiaugsmo. Tuo metu man atrodė, kad kartu patirti skausmai ir sunkumai tik suvienys šeimą. Iki šiol nežinau, kas įvyko. Daug kalbėjom, nenorėjau prarasti šeimos, buvo bandyta gyventi dėl vaikų, tačiau girdėti priekaištus ir kad tai ne mano namai, man tapo per sunku.
Po trečios santuokos emigravo
Viską palikau, išsinuomojau butą, išėjau. Skausmas dėl vaikų, nežinomybė, vienišumas, slogios mintys. Tai pirmieji išbandymai. Toliau teismas, skyrybos, alimentai.
Pažymą apie pajamas ir punktą apie teisingą lėšų paskirstymą gali pamiršti. Mano atlyginimas buvo lygus alimentams ir buto nuomai. Teisėjos pasiūlymas susirasti geresnį darbą tapo emigranto bilietu.
Tačiau tai ne viskas, ką gauna laisvas vyras. Teisė netekti darbo ar susirgti tampa prabanga. Čia jau su karo kirviais stovi valstybė, antstoliai, „Sodra“ ir visuomenės nuomonė, kokie šunsnukiai yra vyrai.
Taip ir atsitiko. Dirbant Lietuvoje iš įmonės teko išeiti nes po Naujųjų metų baigėsi darbai. Vėl kelionė į užsienį, kuri baigėsi apgavyste. Grįžus teko pasisveikinti su antstoliais.
Tuomet vėl nauja kelionė, pinigų paieška, sąskaita areštuota, darbo išmoka nuraškyta antstolių.
Nieko, gavau pinigų ir išvažiavau. Patiko šalis, žmonės, patiko dirbti, apmokėjau skolas, atrodė viskas nuostabu.
Įsiskolino valstybei
Bet ne, tai nėra tiesa, gaunu laišką, kad esu skolingas valstybei. Pasirodo, kad pareiškėja, kuri turi pranešti per tris dienas nuo įplaukų gavimo, neinformavo „Sodros“, todėl gavo dvigubą apmokėjimą iš manęs ir iš vaikų išlaikymo fondo.
Niekas nekaltas, tik visi darbai sugriūna man. Atrodo, nieko sudėtingo – pristatai pažymas apie mokėjimus ir vėl gauni laišką, kad esi skolingas valstybei. Na va, kaip viskas pas mus paprasta.
Ketvirtas mėnuo bandau įrodyti, kad aš ne vagis, vėl pažymų rinkimas, rašau skundus. Ir vis tiek skolingas valstybei, bet jau už tris mėnesius, nes nebuvo kasmėnesinio mokėjimo.
Tiesą pasakius, aš anksčiau galvojau, kad kai kurie vyrai begėdžiai, kol nesusidūriau pats. Papasakojau ne visą istoriją, tik jos fragmentą. Tačiau ką galiu pasakyti tvirtai – tai manęs nesužlugdė, tik gyventi tokioje erdvėje tampa šlykštu...
Iš paprastų gražių dalykų darome siaubingus darbus. Ar neatrodo jums, kad pamiršome, dėl ko gyvenam?
Jei ne, žudykime visus savo nesupratingumu, biurokratija, interesais. Žinau, kad yra kitaip manančių ir neteisiu jų, tam priežastys yra.
Bet ne visa tai svarbiausia. Svarbu žinoti, kad kalbėdami apie vaikų teisės, moterų teises, šitame kontekste pamiršome paminėti vyrą...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
