Nebuvo lengva
Nusprendžiau susilaikyti nuo zyzimo, apkalbų, skundų ir bambėjimo. Daviau pažadą septynias savaites kasdien rasti keletą gerų žodžių aplinkiniams.
Dabar mano iššūkis jau baigėsi. Per tas savaites supratau kelis svarbius dalykus tiek apie save, tiek apie artimuosius.
Nebuvo taip lengva, kaip maniau. Sunkiausiai atsisakiau poreikio skųstis gyvenimu. Pasirodo, nuolatos verkšlendavau to nepastebėdama. Skųsdavausi be paliovos, užkraudavau aplinkinius negatyvia informacija.
Smulkmenose sugebėdavau įžvelgti didžiausias tragedijas ir skubėdavau apie jas garsiai pranešti. Pažvelgusi į save iš šalies net susigėdau. Neturėjau dėl ko skųstis, tai buvo tik blogas įsisenėjęs įprotis.
Mano šeimos nariai sveiki. Mes dirbame, gerai sutariame, turime stogą virš galvos, galimybę keliauti. Vaikai gerai mokosi, nekelia problemų, tai ko man zyzti?
Pasitaisė santykiai
Susilaikyti nuo blogų žodžių taip pat nebuvo lengva. Jau nepasakysiu, kiek kartų teko nuryti kandžias replikas parduotuvėje, gatvėje ir darbe. Kiek kartų aš užgniaužiau norą drėbtelėti ką nors bjauraus ar įžeidžiančio.
Ypač nelengva buvo namuose. Tuo pačiu suvokiau, kiek bambesių tekdavo ištverti mano šeimynai. Tai puodai ne taip išplauti, tai vinis ne taip įkaltas, tai vaikai ne taip elgiasi, tai kambariai ne taip sutvarkyti...
Po šito eksperimento pasitaisė net santykiai su vyru. Jau nepamenu, kada taip darniai gyvenome ir gerai sutarėme. Nekritikuojamas kiekviename žingsnyje jis pasidarė ramesnis ir sukalbamesnis.
Jei anksčiau susiriedavom nors kartą per savaitę, man „pasninkaujant“ nesusibarėm nė karto. Turėjau progą pažvelgti į save iš šalies ir suvokti, kad dažniausiai nesutarimus išprovokuodavau aš pati, kiekviename žingsnyje kritikuodama savo žmogų.
Kai nustojau dalintis paskalomis ir jų klausytis, taip pat pasidarė lengviau. Daug paprasčiau gyventi, kai rūpiniesi tik savo reikalais. Daug paprasčiau, kai nustoji sukti galvą dėl svetimų purvinų marškinių.
Pasirodo, ne taip lengva rasti gerus žodžius aplinkiniams, net patiems artimiausiems. Ne taip lengva iš savęs išspausti paprastas frazes: „Aš jus myliu“, „Jūs man labai brangūs“, kai esi susierzinusi ar pavargusi.
Jaučiasi apsivaliusi
Dabar, kai mano pasninkas baigėsi, daug ką supratau. Nusprendžiau pagrindinių jo principų neatsisakyti.
Kuo daugiau pozityvo, kuo mažiau beprasmių skundų. Jokių apkalbų. Prieš kritikuodama šeimos narius prikąsiu liežuvį ir gerai pagalvosiu, ar verta.
Jaučiuosi apsivaliusi nuo metų metus kaupto vidinio purvo. Gal dėl to sulaukdavau aplinkinių pastebėjimų, kad gerai atrodau, atšviežėjusi, atjaunėjusi.
Rekomenduoju tą patį išbandyti ir kitiems. Nežinau, koks žmogus yra tai pasakęs, bet pritariu jam visa širdimi: „Kas iš tokio pasninko, jei ėdame savo brolį?“
Gerų švenčių visiems, laimės ir ramybės jūsų šeimoms ir artimiesiems. Būkim geresni vienas kitam, tai išlaisvina.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
