Kai artima draugė paverčia jus pajuokos objektu, kas gali būti šlykščiau? Pasakojime nenoriu atskleisti savo vardo, nes mano santuokos detalės ir taip tapo per daug žinomos, tikiuosi, suprasite.
Pomėgis miegamajame
Apie lovos reikalus priimta nešnekėti, bet visos žinom, kad ir moterys, ir vyrai kartais paatvirauja. Vakaro pabaigoje, kai jau išgerta pora taurių, kaip buvo ir mano atveju.
Vakarojom su drauge ir užėjo kalba apie seksą. Pasakiau jai, ko niekam nebuvau sakiusi. Kad mano vyras šiaip neturi pomėgių ar fetišų, nieko ypatingo nedarom, bet yra vienas dalykas... Analinis seksas. Kai jaučiam rutiną arba nepavyksta aistringai įsijausti, vyras nori manęs tuo būdu. Nemanau, kad tai labai ypatinga, ypač turint galvoje, kad kartu gyvenam jau beveik 10 metų ir gali ta rutina atsirasti.
Visgi tai buvo gana asmeninis dalykas, kurį pasakiau draugei pasitikėdama. Tada dar numojo ranka, neva būta čia ko, nieko ypatingo. Geriau jaučiausi jai pasipasakojusi, apėmė tas pojūtis, kad viskas gerai, kitas tave supranta. Paskui tas vakaras pasimiršo, nekalbi apie seksą kasdien juk, tai temos nebetęsėme.
Išjuokta kavinėje
Po kelių savaičių, kai jau visai tikrai viskas buvo užsimiršę, buvom tokiam pažįstamų susitikime. Buvo šventė, sėdėjom kavinėje su drauge ir dar nemažai moterų, didelė kompanija. Moterys jau įsilinksminusios, viena atkreipė mano dėmesį, kad vyras prie kito stalo vis į mane pasižiūri.
Patikslinau, kad aš ištekėjusi, tai man kaip ir nesvarbu, kas į kur žiūri (nebuvom pažįstamos gerai su tomis moterimis). Ir mano draugė staiga skėlė: „Nieko nieko, pasidairyk ir kitų variantų, vis tiek savam vyrui jau tik ant tavo šiknos stovi!“
Ir žvengia. Grubiai parašiau, turbūt nemalonu net tą sakinį skaityti, tai įsivaizduojate, kaip turėjau jaustis jį išgirdusi? Buvo labai nejauku, kelios nusijuokė tarsi „į temą“, bet labai pasijuto prie staliuko nepatogumas. Na, kaip aš galėjau reaguoti? Sustingau, norėjau palįst po stalu ir pradingti. Pakeičiau temą, bet kitų vakaro kalbų nebegirdėjau, neprisimenu, kuo baigėsi šventė.
Ką toliau?
Gal nepatikėsit, bet po to vakaro aš draugei nieko net nepasakiau. Toliau bendraujame, tik iš mano pusės gan šaltai, o ji susisiekia kaip niekur nieko. Nežinau, ką turėčiau jai pasakyti, kaip iš viso paaiškinti, jeigu žmogus pats nesupranta, kad toks poelgis yra žemiau juostos.
Gal ir rašau iš dalies todėl, kad galvoju, jog pamatys mano laišką ir supras. Tik ji ir kitos prie staliuko buvusios merginos skaitydamos suprastų, kas čia ir apie ką... Turiu dar vis vilčių, kad perskaičiusi situaciją iš šono ji susipras, kaip šlykščiai pasielgė.
Noriu pasiteirauti nuomonių, kaip kiti žmonės elgtųsi tokioje situacijoje? Ką galima draugei pasakyt ar kaip sureaguoti, o gal iš viso nutraukti bendravimą... Apkalbos - galinga jėga ir pirmą kartą per mūsų bendravimą aš negaliu teigti, kad žinau, kas apie mane šnekama už nugaros, jeigu taip ryžtasi pažeminti prie akių.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
