Buvo ir daugiau tokių atvejų. Viską: vaikinus, darbus, pasisekimus, pinigus gaudavau kaip nors sumanipuliavusi, susistumdžiusi reikalus sau patogiai. Todėl, kad nemokėjau kitaip.
Galvojau, kad gyvenimą reikia ne gyventi, o pasidaryti. Pasidaryti sau patogu. Jei sutinki patinkantį vyrą, įtikink jį, kad be tavęs negali. Jei pradedate draugauti, įpiršk jam mintį apie vestuves. Ta mintis tavo ar jo? Koks dabar skirtumas, svarbu, kad gavai, ko nori.
Taip mąsčiau, nes viską susukdavau protu, o ne švariu vidumi. Žinau, kad tai buvo dalis alkoholinio mąstymo: apvynioti viską pagal save. Nebuvo jokio pasikliovimo likimu.
Kai mečiau gerti, maniau, kad tai viskas. Viskas bus gerai savaime, vien nuo to, kad nebegeriu. Paskui sužinojau, kad yra dar daug ką nuveikti. Pamažu pasikeičia mąstymas, bendravimas su žmonėmis. Kitaip sieki tikslų, nebegali meluoti (net nebemoki). Šiandien žinau, kad nieko dabar neapgavau, neįviliojau į jokį savo planą. Nesu atsakinga už tai, kas nutiks. Atiduodu savo gyvenimą likimui ar Dievui, čia asmeninis pasirinkimas.
Kaip sunku turėjo būti vaidinti Dievą! Manyti, kad viską turiu "susiorganizuoti", dėliotis įvykius pagal savo iškreiptą supratimą. Pavyzdžiui, pasipiršti vaikiną įtikinau sakydama, kad jis per sapnus man piršosi. Gal ir pati buvau patikėjusi tuo, ką sakiau, buvau pilna melų. Kai pasakė, kad mane myli, aš droviai "prisipažinau", kad tą jau žinau, nes sakė sapnuodamas.
Pradėjo domėtis, ką dar šneka, ar kažką dar sakė? Flirtavau, apsimečiau, kad nesakysiu, paskui pasakiau, kad piršosi... Vaikinas, aišku, išraudo, ir vėliau mano sugalvotas sapnas tapo... tiesa. Kaip įsivaizduojate, ar kas gero nuo to išėjo? Ir kuo tai baigėsi? Būtų juokinga, jeigu vis dar būtume kartu, bet, žinoma, nesame.
Kai paleidi, tampa lengviau. Iš pradžių baisu, bet dar nė karto man nenutiko nieko blogo. O geriant nutikdavo nuolat.
Bijojau, kad gydantis alkoholizmą gailėsiuosi. Kankinsiuosi, norėsiu išgerti. Taip nėra! Didžiausias stebuklas, kad man net nesinori. Ir nors pareigų, ir atsakomybių turiu daug daugiau negu gerdama, jaučiuosi lengviau. Nes gyvenu nebe mele. Tikrumas suteikia laisvę.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
