O auginantys du vaikus, darbdaviai ir šiaip viskuo nepatenkinti žmonės tokio prezidento siūlymo nepalaiko. Juk daug svarbiau švęsti gegužės 1-ąją, Jonines ir Žolines, o ne skirti vieną dieną šeimoms.
Kuo vienas kitoks?
Esu vieno vaiko mama. Lyg ir džiugintų ta galimybė pasiimti laisvadienį – pavyzdžiui, kad galėtum nuvesti vaiką pas gydytoją – tačiau visuomenės požiūris šiuo klausimu verčia susigūžti.
Per žinias rugsėjo pradžioje nuskambėjo politinio veikėjo ir ekonomisto Vytauto Vismanto Zimnicko klausimas: „Ar vienas vaikas jau yra tokia našta, kad tėvai nesugeba susitvarkyti ir tam reikia laisvadienio?“
Ištiko šokas. Ne, mielas Vytautai. Normaliems ir mylintiems tėvams vaikas niekada nebus našta. Jūs jautėte, kad savo tėvams buvote našta? Tada jums – nuoširdi užuojauta.
Mane stebina, kad lietuviai, būdami tokie vieningi sausio 13-osios įvykiuose ir Baltijos kelyje, staiga kitais klausimais susiskaldo ir jaučia neapykantą savo kaimynui. Užuot mažinę atskirtį, ją didina. Kodėl vienas vaikas šeimoje yra kitoks nei du? Kodėl auginantys vaikus yra engiami tų, kurie jų neturi? Ir atvirkščiai? Kam pyktis dėl žmogaus pasirinkimo?
Nereikia supriešinti
Džiaugčiausi, jei Seimas suteiktų teisę į mamadienį ir vieną vaiką auginantiems tėvams. Pabrėžiu, teisę, o ne pareigą. Žmogus tą laisvą dieną imtų kaskart atsižvelgdamas į situaciją darbe, santykius su kolegomis, reikalingumą. Visuose reikaluose reikia komunikuoti, juk gyvename tarp žmonių.
Manau, šeimų, auginančių vieną vaiką yra tikrai daug ir tai – aktuali tema. Nes nuėjus paprašyti darbadavio laisvadienio ar laisvo pusdienio, kad nuvestum vaiką į polikliniką, jis atrėžia: „Tau nepriklauso, augini tik vieną vaiką.“
Norėtųsi, kad nuo vaikų skaičiaus nepriklausytų vadovo atsakymas. Ir kad nebūtų tokio skirtumo tarp šeimų, tokių konfliktų tarp tėvų. Arba visiems laisvadienis, arba nė vienam. Tada bent būtų lygybė ir niekas neturėtų jaustis blogai dėl savo pačių pasirinkimo, kiek vaikų auginti.
Tikėkimės, tautiečiai bus vieningi ne tik per krepšinio rungtynes, o visada. Tos vienybės ir pakantumo kitiems turėtume mokyti ir savo vaikus. Juk jie – mūsų ateitis ir to, kokie esame dabar, veidrodis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.