Norėdami to išvengti vieni puošia tik šakelę ar dirbtinę eglutę, bet daugelis vis dažniau perka Danijoje užaugintas žaliaskares.
Pirmą susitikimą su daniškomis eglutėmis prisimenu iki šiol. Kiekvienais metais prieš Kalėdas tenka jas vežti. Prieš „n“ metų, kai dar neturėjau išmaniojo, pasiimant tas eglutes reikėjo nemažai pavargti. Eglynuose gyveno ne tik vilkai, bet ir tikri miškiniai.
Ne krovimas, o kalėdinis karnavalas
Taigi, vos prašvitus atvykau į nedidelį miestelį, prie nurodyto privataus namo. Tuoj prisistatė danas ir liepė važiuoti paskui jį į mišką. Visi puikiai žinote, kokie tie miško keliukai. Sunku buvo jais, siauručiais, išlaviruoti. Ties vienu staigiu posūkiu priekabos galas įsirėmė į rimtą medį. O dar pamanevravus mašinos ratai įklimpo minkštame keliuko pagrinde. Viskas – nei pirmyn, nei atgal.
Gerai, kad danai labai paslankūs tokiose situacijose. Mano miškinis, linksmai šūkaudamas, palakstė aplink mašiną ir kažkam paskambino. Susidarė toks įspūdis, kad kuo bjauresnis oras, tuo jie linksmesni. Netrukus iš miško atriedėjo traktorius ir mus išvadavo. Pasiekėme aikštelę.
Nespėjau nė ko pasakyti, kai keli darbininkai kaip skėriai puolė ir atidengė priekabą. Tada eglutes vežėme paprastomis bortinėmis priekabomis, visą tentą reikėdavo tvarkingai suvynioti priekyje ir sutvirtinti diržais, kad vėjas nenupūstų. Norėjau tai paaiškinti, bet manęs niekas neklausė.
Netrukus prasidėjo darbas. Kaukia variklis, apačioje du vyrukai meta egles ant transporterio juostos, tas cypdamas velka iki priekabos stogo, tos krenta į priekabą, joje porą vyrukų dėlioja, o aplink laksto kažką rėkaudamas pagrindinis miškinis.
Tikras kalėdinis karnavalas, tik meškos betrūko. Aš tuo metu žiūrėjau į dangų ir meldžiau visus dievus, kad nustotų lyti bei aprimtų vėjas. Deja. Egles pakrovę danai kažką linksmai pašūkavo, palakstė apie sunkvežimį ir susėdo į savo mašinas.
Aš jiems aiškinau, kad man reikia pagalbos, nes vienas neįstengsiu sutvarkyti tento taip, kaip reikia. Puikiai žinojau, kad jie gerai kalbėjo angliškai, bet kažkaip tą kalbą užmiršo. Susiginčijom kiekvienas savo kalba ir jie išvažiavo. Lietus pila, vėjas kaukia, sutemo, o aš vienas miške – nors kauk. Apie porą valandų užtrukau, kol pasitvarkiau tentą tiek, kad galėčiau išvažiuoti iš miško, o paskui sutiktas tautietis dar padėjo.
Vokietijoje vežiau eglutes į iškrovimo taškus. Paskutinėje vietoje jas teko iškrauti pačiam, bet leido išsirinkti vieną sau. Tada pirmą kartą namo parvežiau danišką eglutę, kuri džiugino mus apie porą mėnesių. Nuo to laiko kiekvienais metais mano namus puošia Danijoje užauginta eglutė.
Soti vakarienė už 8,5 euro
Laikai keičiasi, viskas keičiasi, išskyrus danišką orą. Šiais metais ten būdamas ir kraudamas eglutes nusprendžiau apsilankyti ir parduotuvėse. Prieš Kalėdas visose šalyse, visose parduotuvėse asortimentas daugmaž vienodas, tik truputi skiriasi kainos. Eglutės prie prekybos centro kaina priklauso nuo dydžio. Kronas versiu į eurus. Taigi, maždaug nuo 14 iki 20 eurų. Lietuvoje, kiek mačiau, žymiai brangiau.
Į žaislų pasaulį nėjau, nes ten užėjęs gali nebeišeiti – žaislinės mašinėlės traukia ir suaugusį. Skirtumas tik tas, kad dabar turiu banko kortelę, kuri gali greit ištuštėti. Vietoje vaikiško skyriaus netyčia užsukau į kitą... Įdomesnį. Juk neblogai atrodo tie naktiniai kalėdiniai kostiumėliai.
Tokiu kostiumėliu Kalėdų naktį aprengęs žmoną už visus metus atsigriebtum. Kaina? Gerbiamieji, ar kainoje esmė? Svarbu, kad dūšiai, kūnui būtų gera ir širdis atlaikytų. Visai netoli nuo aistras keliančių prekių užtikau mielus Kalėdų senelius. Manau, sutiksite, kad aš jiems labai patikau. Jie labai prašėsi paimami ir išvežami iš prekybos centro.
Na, ir kokios šventės be saldumynų, ypač man, nepataisomam smaližiui. Negaliu neprasukti pro saldumynų karalystę. Pasirinkimas gausus kaip ir visose šalyse, ypač prieš šventes. Danijos parduotuvėje už didįjį Kalėdų senį teks pakloti apie 8,5 euro. Mažesni seneliai, aišku, pigesni – apie 2,8 euro. O jei pirksi visą būrį linksmų senelių, tai ir kaina bus linksma – apie 2,09 euro.
Prisiminiau humoreska apie vėžius. Dideli po 5 rublius, maži po 3 rublius. Sutrikęs, kaip ir tas pilietis prie vėžių, išleidęs negausioms dovanėlėms tik apie 41,6 euro, stabtelėjau prie nukainuotų maisto prekių. Jos visai nebrangios. Pasiėmiau šio bei to vakarienei. Maisto kainos?
3 pakeliai bandelių (viso 24 bandelės) – 24 Danijos kronos, kepaliukas duonos – 6 kronos, 0,5 kg dešrelių – 19,95 kronų ir 1 kg makaronų – 8,95 kronų. Už viską sumokėjau 58,9 kronų, taigi, apie 8,5 euro. Tai nėra daug, ypač tokioje šalyje kaip Danija. O už kiek apsiperkat jūs?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.