Ūkininkas bandė apgauti žemės paveldėtoją – ši perspėjo, kur klasta

Mirus mamai paveldėjau gabaliuką žemės. Dalį išnuomojau vietiniam ūkininkui, o kitą dalį, nedidelę ganyklą, perleidau pažįstamai, laikančiai karvę. Rudeniop sulaukiau pažįstamos skambučio.

 Iš pradžių mano žemėse veikė karvių ganykla.<br> 123rf nuotr.
 Iš pradžių mano žemėse veikė karvių ganykla.<br> 123rf nuotr.
 Ūkininkas sugalvojo, kaip perpirkti iš manęs žemes.<br> 123rf nuotr.
 Ūkininkas sugalvojo, kaip perpirkti iš manęs žemes.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 18, 2019, 7:55 PM

Sugadino ir dar atsikalbinėjo

Moteris papasakojo, kad mano ganykloje dingo žolė. Pasirodo, kitas ūkininkas (ne tas, kuriam buvau išnuomojusi žemę) mano ganyklą apipurškė „Roundap“ – skysčiu piktžolėms naikinti. Nuvykusi į ganyklą ir pamačius nuostolių mastą susinervinau. Visa žolė buvo sudžiuvusi bei pageltonavusi. Atgaivinti ją prireiktų nemažai laiko.

Ūkininkas, kai atvykau aiškintis dėl šio įvykio, kalbėjo įžūliai. Aiškino, kad apipurškė savo ganyklą, kurią neseniai nusipirko. Pamatęs žemės dokumentus, toną pakeitė, tačiau nuostolio atlyginti nesutiko. Sakė, man būtų pigiau iš jūsų tą sugadintą žemę nusipirkti nei iš naujo ją apželdinti. Parduoti žemės nesiruošiau, o ūkininkas nesiruošė atlyginti padarytos žalos.

Tą dieną, po ginčo su ūkininku, į policiją nesikreipiau, nes kitą dieną turėjau išvykti į užsienį. Tačiau nusileisti neketinau. Žadėjau vos sugrįžusi imtis veiksmų. Matyt, kažkas ūkininkui perdavė mano ketinimus. Jis, bandydama išvengti teismo, sugadintą žemę suarė, pažadėjo tą padaryti ir pavasarį, o žemei pailsėjus nuo nuodų apsodinti ir žolę.

Bandė gauti, ko norėjo

Aš patikėjau, kad jis laikysis duoto žodžio. Bet nesilaikė. Bėgo laikas, o žeme niekas nesirūpino, nearė ir jos neapsėjo. Į klausimą, kada gi bus sutvarkyta žemė, sulaukdavau atsakymo: „Parduok man, bus ir sutvarkyta.“

Nenorėdama patirti bereikalingų išlaidų – žemę gi reikia prižiūrėti – buvau susigundžiusi taip ir pasielgti. Parduoti tą sugadintą žemę ūkininkui ir nekvaršinti sau galvos. Nuo kvailo poelgio sustabdė vienas žmogus, kuris papasakojo štai ką.

Pasirodo, tas įžūlus ūkininkas sugadino mano ganyklą tyčia. Pasirodo, yra tokia žemių perpirkimo strategija. Ūkininkas tyčia apipurškia svetimą žemę, ypač – esančia šalia žemės plotus. O vėliau verčia ją parduoti. Kas įdomiausia, žmonės, ypač vyresnio amžiaus, išties sugadintą žemę parduodavo jam visai pigiai. Bijodavo patirti dar daugiau nuostolių.

Išgirdusi tai supykau. Žemės nepardaviau, to nepatariu daryti ir kitiems. Išnuomojau ją, tik jau kitam stambiam ūkininkui, kuris pats sutvarkė visus reikalus, susijusius su konkurento padaryta žala. Išreikalavo kompensaciją bei sutvarkė visus dokumentus dėl pasikeitusio žemės paskirties. Dabar ganyklos neturiu. Mano žemėje auga javai.

Va kokie karai vyksta kaimuose… Žemė – labai brangus ir vertingas turtas, dėl jos kai kurie pasiryžę bet kam... Tad nepasiduokite, neverta.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.