Man – 26-eri, su vyru balandį švęsime pirmąsias santuokos metines.
Jau prieš tuoktuves žinojome, kad norime vaikų, tad pajutusi, jog galbūt laukiuosi, pasidariau nėštumo testą. Atsakymas buvo neigiamas.
Ir toliau keistai jaučiausi, nuolat atrodė, kad esu peršalusi. Pakartojusi nėštumo testą pamačiau dvi juosteles.
Viena buvo ryški, o kita – vos vos matoma, tad suabejojau testo patikimumu.
Paskambinau šeimos daktarei, ši paskyrė vizitą pas ginekologę. Teko laukti visą savaitgalį – tos dvi dienos slinko neįtikėtinai lėtai.
Sulaukusi vizito laiko ir džiaugiausi, ir jaudinausi. Norėjau, kad gydytoja patvirtintų nėštumą, bet ir bijojau, jog galiu nusivilti.
Nemalonumai prasidėjo jau tada, kai išgirdau gydytojos klausimą: „Būsit pirmakartė?“ Sutrikau. Pirmakartė?
Sutrikau. Pamačiusi mano veido išraišką gydytoja patikslino: „Na, ar pirmą kartą laukiatės?“
Pasijaučiau kaip koks gyvulys. Tuo metu aš nebuvau tikra ar laukiuosi, o dar tas klausimas. Taip ir pasakiau.
„Folio rūgštį geriat?“ – dar vienas klausimas. Pasakiau, kad negeriu, bet mano klausiamas žvilgsnis buvo išraiškingas.
„Jeigu planuojat vaiką, turėtumėt žinot apie folio rūgštį“, – šitas „pastebėjimas“ ir pamokantis tonas mane pribaigė.
Vis dar nežinojau, ar tikrai laukiuosi, o čia kažkokie priekaištai. Tyrimas echoskopu parodė prasidėjusį nėštumą.
„Kokios penkios savaitės“, – nustatė ginekologė. Po šitų žodžių mane aplankė ne džiugios emocijos, kaip rodo filmuose, o nerimas ir pykinimas.
Aišku, emocijos besilaukiant keičiasi kaip niekada, bet nesusilaikiau ir apsiverkiau. Tai kiek tų savaičių? Ką toliau daryti?
Mintys sukosi viena po kitos – nuo klausimo apie „pirmakartę“, dar tas pastebėjimas apie folio rūgštį ir galiausiai – atsainus „sveikinu“. Pagalvojau, kad mylintys gyvulius žmonės su jais gražiau elgiasi, negu gydytoja su manimi.
Esu dėkinga savo vyrui, kuris, išgirdęs apie šią patirtį, mane užrašė vizitui pas ginekologę privačioje klinikoje.
Nenoriu išskirti, kad privatus gydymas yra geresnis, bet patirtys – visiškai skirtingos.
Poliklinikoje atrodė, kad medikė yra pavargusi, o aš – dar viena lankytoja, kuri jai trukdo grįžti anksčiau namo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
