Paslaugos paprašiusią anytą įskaudino marčios atsakymas: „Kaip skuduru per veidą“

Niekada nemaniau, kad teks atsidurti tokioje situacijoje, kai nežinau, kaip elgtis, kad ji dar labiau nepablogėtų.

Žinau, kad apie anytos ir marčios santykius sklando anekdotai, bet visuomet buvau tikra, kad tai nepalies mano šeimos.<br> 123rf nuotr.
Žinau, kad apie anytos ir marčios santykius sklando anekdotai, bet visuomet buvau tikra, kad tai nepalies mano šeimos.<br> 123rf nuotr.
Žinau, kad apie anytos ir marčios santykius sklando anekdotai, bet visuomet buvau tikra, kad tai nepalies mano šeimos.<br> 123rf nuotr.
Žinau, kad apie anytos ir marčios santykius sklando anekdotai, bet visuomet buvau tikra, kad tai nepalies mano šeimos.<br> 123rf nuotr.
Žinau, kad apie anytos ir marčios santykius sklando anekdotai, bet visuomet buvau tikra, kad tai nepalies mano šeimos.<br> 123rf nuotr.
Žinau, kad apie anytos ir marčios santykius sklando anekdotai, bet visuomet buvau tikra, kad tai nepalies mano šeimos.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Anyta

Jul 21, 2020, 11:27 AM

Apie anytos ir marčios santykius sklando anekdotai, bet visuomet buvau tikra, kad tai nepalies mano šeimos.

Sūnus sukūrė šeimą prieš penkerius metus. Mano santykiai su marčia normalūs – negaliu sakyti, kad jie labai šilti ar nuoširdūs, bet įtampos tarp mūsų nėra. Tiksliau, iki šiol nebuvo.

Aš gyvenu vidurio Lietuvoje, o jie – Vilniuje. Dažniausiai susitinkame per šventes, atostogas, tačiau vaikų viešnagė pas mane ar mano Vilniuje niekada neužtrunka ilgiau nei porą dienų. 

Dabar situacija tokia: dėl tam tikrų aplinkybių man reikia Vilniuje praleisti mėnesį. Paskambinau vaikams ir paklausiau, ar galėčiau mėnesiui apsistoti pas juos. 

Į tai mano marti atšovė: Vilniuje yra daug nuomojamų butų, galima išsinuomoti ir gyventi visą mėnesį. Tokio atsakymo aš nesitikėjau. Kaip skuduru per veidą.

Problema ne pinigai – aš dar, ačiū Dievui, uždirbu, galiu sau leisti išsinuomoti butą. 

Bet kuo aš jiems trukdau? Niekada nekišau nosies į jų gyvenimą, nemokiau, neauklėjau. Ir dabar man paprasčiausiai apmaudu. Matyt, marti jau pamiršo, kad aš taip pat prisidėjau prie to buto – daviau tiek pinigų, kiek reikėjo pradiniam įnašui. Ir neprašau grąžinti. 

Dabar aš tiesiog nežinau, ką daryti: kelti skandalą ir sugadinti santykius su sūnumi ir jo žmona ar tyliai išsinuomoti butą ir pasistengti pamiršti visa tai? 

Suprantu, kad su jais nebegyvensiu, net jei ir pasikeistų jų sprendimas. Bet jau vien atsisakymas mane įsileisti buvo staigmena. 

Taip pat man nepatinka sūnaus pozicija: jis į viską numojo ranka, maždaug „ką aš galiu padaryti?“ Aš to nesitikėjau.

Mūsų laikais net minčių nebuvo, kad galėtum paprieštarauti tėvams, jau nekalbant apie tai, kad juos įžeisti. Dabar laikai kitokie, ir požiūris į vyresniąją kartą kitoks.

Gal aš pernelyg senoviškai mąstau, bet negaliu ramiai į tai reaguoti. Niekada nelindau į vaikų gyvenimą ir neišsakiau savo nuomonės apie sūnaus pasirinkimą. Nors ją ir turiu. Visada maniau, kad tai jo gyvenimas, jis pats turi nuspręsti.

Visada stengiausi būti gera mama ir anyta, tačiau dėkingumo nesulaukiau.

Dabar galvoju: kur aš suklydau? Kokią klaidą padariau? Labai reikia patarimo iš šalies. 

Gal kažkas buvo patekęs į panašią situaciją? Bijau, kad šioje situacijoje viršaus nepaimtų emocijos, kitaip susipyksime, ir nuosėdos liks visam gyvenimui. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.