Tokios kalbos nuolat vyksta tarp sporto trenerių, finansų konsultantų ir tradicinių psichikos ligų specialistų. Jie nuolat pašiepia tuos, kurie paskaitę vieną knygą, palankę kokius nors čakrų atidarymo kursus arba patyrę vienetinį savo tragedijos atvejį ir jį įveikę puola GYDYTI kitų.
Noriu pakalbėti apie tai dėl to, kad kiekvienas būsimas psichoterapeutas ar dešimt metų studijavęs psichiatriją medikas tikrai turėtų suprasti, jog neturi monopolio matyti, profiliuoti, gydyti ar mokyti žmones.
Pavyzdys tinka bet kuriai profesinei veiklai, nes sutikite – kiekviena savamokslė siuvėja turi teisę pretenduoti į mados dizainerio poziciją, siūlyti savo sukurtas sukneles aukštuomenės damoms ir rengti mados pristatymus.
Vienoje laidoje profesionalus medikas dėstė, kad sėkmės mokytojai yra aferistai ir žaloja žmonių psichiką visiškai negalvodami apie atsakomybę, todėl tai labai blogai.
Manau, kad tie, kurie tai supranta, nereikalauja tavo patvirtinimo, o tie, kurie lankosi abejotinose gydymo sesijose ir vėliau prieš kamerą anonimiškai pasakoja, kaip norėjo save žaloti, tavo žodžių niekada neišgirs, net jei turės naujausias garso kolonėles.
Mergina pasirenka sėkmės mokytoją, nes jis sako, kad uždirba 50 tūkstančių eurų, pasakoja neįtikėtinas istorijas apie prostitutes ir oligarchus, kurie šėlo Vilniaus restorane.
Jai patinka, kad jis ten buvo, kad jo patirtis neišgalvota, ir galbūt ją jaudina tai, jog jam ne gėda tai pasakoti.
Dabar grįžtu prie esmės, kuri, man atrodo, yra lemiamas visų šių debatų ir pagiežos veiksnys: žmogus pats renkasi, kieno patarimų klausyti, o tas aferistas taip pat yra jo mokytojas, gal daug brangesnis ir įtaigesnis, nei visa psichologija, psichiatrija ir psichoterapija kartu sudėjus.
Yra daug žmonių, kuriems profesionalių paslaugų nereikia, jie to nesupranta, todėl visos, gerbiami protų žinovai, jūsų studijų ir praktikos metais sukauptos žinios tokiems pacientams nepadės, net jei jie supainios duris ir pavargę prisės ant jūsų raminančio krėslo.
Man keista girdėti, kai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai nuolat kartoja, kas turi teisę mokyti ir gydyti žmones, o kas ne.
Iš tikrųjų tik pats žmogus turi teisę tai nuspręsti. Tik jis rizikuoja savo gerove ir tik tokiu būdu, t.y. asmeninės patirties kaina, vyksta pokyčiai.
Įdomu tai, kad būna puikių darbo rezultatų iš savamokslių specialistų ir labai prastų rezultatų iš tų, kurie autoritetingai eksponuoja diplomus ant darbo kabineto sienų.
Žinodami tai gal sutikime, kad pirmuoju atveju klientas visada smarkiai rizikuoja, o renkantis diplomuoto profesionalo paslaugas naivu tikėti, kad specialisto išsilavinimas ir praktika yra garantinis raštas.
Man teko dalyvauti tūkstančiuose pokalbių, interviu, derybų, konfliktų, diskusijų, konsultacijų. Tikrai žinau, kad yra žmonių, kuriems nereikia teisingo atsakymo, jiems reikia daug kartų suklysti, o tada atsistoti ir pasakyti: dabar aš supratau, kas ne taip ir ką reikia keisti.
Geras psichoterapeutas negali padėti moteriai, kuri nori būti apgauta sėkmės mokytojo, kuris drąsiai vartoja žodžius apie seksą, leidžia sau nusikeikti ir būti šiek tiek nutukęs, nors tai iš karto rodo, kad valios imtis pokyčių jis pats neturi.
Svarbu tai, kad jis toks drąsus, kad gali klientui garantuoti rezultatą, o ne veblenti, jog visam gydymui reikės pastangų ir daug metų nuolatinio abonemento ant kušetės.
Gal ta palūžusi moteris negali ir nenori prisiimti atsakomybės, ji tiesiog svajoja laimėti milijoną ir važiuoti baltu kabrioletu į savo šviesų rytojų?
Profesionalus darbas su kitu specialistu ir savimi yra brandos reikalas. Tokiu atveju nebus siužeto kaip ritualiniame salone, kur kažkas pažiūrės į krištolinį rutulį ir pasakys, jog bloga žinia – kad prakeikimas yra, o gera – kad jį galima panaikinti.
Viskas labai smagu, juk tada klientas ir gauna tai, ko nori: jis sužino, kad ne jis ką nors darė ne taip ir dabar reikės keistis, o tas nelemtas prakeikimas kaltas dėl jo nelaimių.
Visais atvejais vyksta nenutrūkstamas procesas – jo didenybė gyvenimas mus moko net tada, kai manome, kad nieko nevyksta.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
