Suprantu, kad koronavirusas niekur nedingo, o apsauga juk gėdos nedaro.
Nuo šeštadienio, rugpjūčio pirmosios, sugrąžintas reikalavimas uždarose vietose dėvėti veidą dengiančias kaukes.
Gal nuskambės keistai, bet džiaugiausi šiuo sprendimu, nes kurį laiką atrodė, kad visuomenė per daug atsipalaidavo.
Rytais prieš darbą užeinu į artimiausią maisto prekių parduotuvę.
Pakeliui, o ir lankytojų srautas mažesnis, galima nesistumdant viską apžiūrėti, akcijines prekes panagrinėti.
Stebėjau aplinką ir aplankė dvejopi jausmai. Džiugu, kad dauguma įsiklausė ir suprato, kad nosį ir burną dengianti kaukė padės kiekvienam iš mūsų.
Kai kurie nepamiršo, kad karantino įkarštyje produktus parduotuvėse rinkomės ne plikomis rankomis, o išsitraukę vienkartines pirštines.
Rytais maisto prekių į parduotuves patraukia ir vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, kurie pagal amžiaus grupę patenka į rizikos grupę.
Vieną tokią ne pirmos jaunystės damą sutikau ir aš.
Ant veido – ne medicininė kaukė, o akiniai nuo saulės.
Apie pirštines net kalbos nėra – turbūt reikalavimai ir rekomendacijos sukurtoms visiems, bet ne šiai poniai.
Po to, kai garbingo amžiaus moteris rankomis ėmė trešnes ragauti, apstulbau.
Ką belieka kaltinti? Apsaugos darbuotoją, pražiūrėjusį šią pirkėją, kuriai taisyklės negalioja?
Nesusilaikiau ir praeidama ramiai paklausiau: „Ponia, kur jūsų kaukė?“ Galvojau, sugėdinsiu, bet gavau atgal.
„Tu man neaiškink, ką daryt, o aš tau nesakysiu, kur eiti.“ Taip ir pasikalbėjom.
Atrodo, kad taisyklės sukurtos kvailiams, o koronavirusas ėmė ir apsisuko atgal...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
