„Gal kas yra susidūrę su panašia situacija ir žino, kur kreiptis šiuo atveju?“ – į skaitytojus kreipėsi vilnietė.
Dalijamės jos patirtimi.
„Prieš porą metų (2018 m. birželį) patyriau nemalonų incidentą – išvažiuojant iš parduotuvės „Rimi“, esančios Linkmenų g., aikštelės užtvaras pakilo praleisti ir man važiuojant užkrito ant automobilio priekio (kapoto). Išlipau apžiūrėti – apibraižymų, sulankstymo nebuvo, policijos kviesti dėl patirtos žalos nereikėjo, todėl užtvarą pakėliau, nusukau į šalį ir nuvažiavau.
Atrodo, viskas pamiršta. Tačiau ne.
Šių metų rugpjūčio mėnesį be jokių kliūčių įvažiuoju į „Rimi“ aikštelę Kareivių gatvėje, apsiperku, tačiau išvažiuoti negaliu. Rašo: „Uždraustas klientas“. Nesupratau... Kodėl įvažiavau, o išvažiuoti negaliu?
Tikrai neatėjo į galvą įvykiai, nutikę prieš dvejus metus. Pasiskambinu prie užtvaro nurodytu numeriu, ir esu informuojama: „Kadangi prieš dvejus metus pasišalinote nesumokėjusi už stovėjimą (???), išlaužėte užtvarą (???), esate uždraustas klientas visose mūsų aikštelėse („ADCparking“).
Rašau jiems laišką. Pirmiausia – kodėl nesumokėjusi? Aikštelėje Linkmenų gatvėje leidžiama nemokamai stovėti dvi valandas. Aš atvažiavau po darbo, kol apsipirkau, stovėjau daugiausia pusvalandį, tad koks dar nesumokėjimas?
Atsiprašo, pasirodo, aikštelė nemokama, pripažįsta, kad klaidingai apkaltino. Bet rašo: „Jūs vis tiek išlaužėte užtvarą ir pasišalinote iš įvykio vietos.“
Kam man jį laužyti? Stovėjimas juk nemokamas. Ar žmogus neturi ką veikti, kad užsukęs nusipirkti produktų dar ir užtvarus laužo? Ir jeigu aš pasišalinau iš įvykio vietos, kodėl nebuvo iškviesta policija? Ar ne taip elgiamasi, kai padaromas eismo įvykis? Juk įmonė turi mano automobilio numerį.
Jie atrašo: „Sumokėkite 30 eurų, ir vėl galėsite naudotis aikštelėmis.“ Nenoriu mokėti nė euro, kai nesu kalta. Už ką mokėti? Tai užtvaras „sukvailiojo“ ir man išvažiuojant užkrito ant automobilio, o ne buvo išlaužtas chuliganiškai lekiant per aikštelę.
Apskritai – ar teisėta yra uždrausti lankytis aikštelėse? Aš neatsisakau atlyginti žalą, jei ji būtų įrodyta, kitaip tariant – parodyta vaizdinė medžiaga. Bet kompanija atsisako parodyti vaizdinę medžiagą, kurioje užfiksuotas mano neva nusižengimas.
Patys painiojasi faktuose iš pradžių teigdami, kad pabėgau iš aikštelės nesumokėjusi, paskui versijos keičiasi su lydymais atsiprašymais. Teigia, kad vaizdinės medžiagos nepateiks. O užklausus, kodėl nekviečiama policija įvykus eismo įvykiui, atrašo, kad taupo kliento pinigus.
Tad patarkite, ką man daryti?“ – prašo Gintarė.
Vilnietė prašo įrodymų
Kodėl moteris tik dabar sužinojo patekusi į juodąjį klientų sąrašą?
„Vasarą mes išsikraustome į sodybą. Birželio 1-ąją, kai įvyko incidentas, tai buvo paskutinis apsilankymas toje parduotuvėje. O kai rudenį grįžome į miestą, ši parduotuvė mums ne pakeliui. Ir tik šiemet rugpjūtį užsukusi į kitą parduotuvę sužinojau, kad esu tarp nepageidaujamų klientų“, – pasakojo Gintarė.
Moteris neslėpė: vyras jai siūlo susimokėti dėl ramybės ir pamiršti.
„Bet aš manau, kad taip įmonė sukčiauja – niekur nesikreipia dėl pažeidimo, neparodo vaizdinės medžiagos, o nuo įvykio praėjus nemažai laiko siūlo susimokėti – neva tai maža ir neskausminga suma. Sutikčiau, jei tai būtų pažeidimas, bet jo nebuvo“, – tikino vilnietė.
Traktuoja kaip eismo įvykį
Naujienų portalas lrytas.lt kreipėsi į „ADCparking“ administraciją prašydamas paaiškinti konflikto su vilniete ištakas ir kodėl buvo priimtas sprendimas jos automobilį įtraukti į juoduosius sąrašus.
„Jei automobilio numeris yra įtraukiamas į nepageidaujamų klientų sąrašą, tas automobilis negali nei įvažiuoti į aikštelę, nei iš jos išvažiuoti.
Rugpjūčio mėn. klientei bandant įvažiuoti į aikštelę Kareivių g. kelio užtvaras nepasikėlė, informacinėje švieslentėje degė užrašas, kad tai yra uždraustas klientas.
Bet net ir tokiu atveju klientė nepaisė švieslentėje rodomo užrašo dėl uždrausto kliento, visokiais rakursais manevravo prie užtvaro, kol galiausiai dalis automobilio numerio „pasislėpė“ už automatinio kelio užtvaro. Dėl to automatinė numerių nuskaitymo sistema identifikavo nepilną numerį ir įleido automobilį į aikštelę.
Taigi, vien tik vertindami šį bandymą įvažiuoti į aikštelę matome, kad klientė visiškai nepaiso, ignoruoja informacinius pranešimus“, – portalui lrytas.lt atsakė „ADCParking“ direktorius Tadas Baraišis.
Pirmąjį incidentą prieš porą metų, dėl kurio ir prasidėjo nesusipratimai, jis komentavo taip: „Nurodytos klientės automobilis, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės, nepaisė kelio ženklo „STOP“ reikalavimų sustoti, važiavo paskui kitą automobilį, dėl to atsitrenkė į kelio užtvarą, jis buvo išmuštas iš laikančiojo mechanizmo.
Toks įvykis yra traktuojamas kaip eismo įvykis. O įvykį padaręs asmuo privalo vadovautis kelių eismo taisyklėmis (pvz. 219, 220, 221, 222 straipsniais):
219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:
219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka;
219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;
219.3. pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai;
219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;
219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
220. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
221. Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
222. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Kodėl neiškvietė policijos?
Į klausimą, kodėl nebuvo iškviesta policija, jeigu tai traktuojama kaip eismo įvykis, T.Baraišis atsakė: „Iškvietus policiją ir registravus tokį įvykį, klientės veiksmai traktuojami kaip pasišalinimas iš autoįvykio vietos, tai užtraukia labai rimtas sankcijas klientui (bauda su teisių atėmimu).
Kadangi puikiai suprantame, kad mums padaryta žala (30 Eur įmones kaštai, nes reikėjo technikui važiuoti į aikštelę ir įstatyti išmuštą užtvarą) nėra visiškai adekvati baudos dydžiui, mes tokius klientus traukiame į nepageidaujamų klientų duomenų bazę.
Toks tekstas buvo praneštas ir klientei: „Pažeidus aikštelės vidaus taisykles ar išmušus pakeliamą kelio užtvarą mūsų administruojamose aikštelėse ir nepranešus mums, automobilio valst nr. yra įtraukiamas į sistemos „juoduosius“ sąrašus, o tai draudžia naudotis aikštelių paslaugomis. Kadangi aikštelėse įvažiavimo bei išvažiavimo fiksavimo įranga priklauso mūsų įmonei, žala padaryta taip pat mūsų įmonei, turime teisę blokuoti automobilio valst. nr. ir neįleisti jo į aikštelę.“
Pasak T.Baraišio, numeriai į juodąjį sąrašą traukiami visose įmonės administruojamose automobilių stovėjimo aikštelėse vykdant prevenciją dėl kitų aikštelės klientų bei jų turto saugumo. „Jeigu klientas jau vieną kartą pasišalino iš eismo įvykio, nereiškia, kad ir kitą kartą kažką sužalojęs arba apgadinęs svetimą turtą nebandys pasišalinti ir vėl“, – komentavo „ADCParking“ direktorius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
