Su vyru jau daugiau nei 15 metų gyvename emigracijoje. Susilaukėme trijų vaikų. Vyriausiajam 13, o jauniausiajai – kiek daugiau nei metukai.
Daug metų gyvenome, dirbome, rūpinomės vaikais ir gimtinėje likusiais tėvais. Buvome eilinė pora, kurioje nė vienas nėra idealus.
Šiemet pavasarį netyčia sužinojau, kad mano vyras jau dvejus metus turi meilužę – tame pačiame mieste gyvenančią lietuvaitę.
Ta moteris mano vyro sugulovė buvo tuo metu, kai aš laukiausi mūsų jaunėlės, ji buvo ir jai gimus, ji yra iki šios dienos. Kol aš rūpinausi mudviejų vaikais ir savo mokslais, jis mylavo kitą moterį.
Liūdna, graudu ir skaudu – tai mažiausia, ką galiu pasakyti apie tai, kaip mane paveikė ši naujiena. Man pakirto kojas. Atrodo, net kvėpuoti nebegalėjau.
Tačiau vyrui neišsidaviau. Kelis mėnesius stebėjau jį, tyrinėjau jo veiksmus, elgesį. Norėjau išsiaiškinti – ar aš jam dar reikalinga?
Turėjau laisvas rankas, nes nieko neįtaręs vyras elgėsi natūraliai. Taip pat turiu gerą draugę, kuri man padėjo pašnipinėti apie tą porą.
Kaip supratau, mano konkurentė prašė mano vyro mesti šeimą ir persikelti gyventi pas ją. O jis visai neskubėjo, nes, panašu, jam visai patiko gyventi tarp dviejų moterų.
O manyje su kiekviena diena vis labiau mirė meilės jausmas, širdyje liko vis mažiau švelnumo, nors su tais jausmais skyriausi su ašaromis akyse.
Sprendimas, ką daryti, atėjo netikėtai. Staiga mirė mano brolis. Į laidotuves Lietuvoje išskridau viena, vyras liko su vaikais.
Ir žinote, ką? Išskrisdama pasakiau, kad viską žinau ir prašiau jo pasirūpinti skyrybų pareiškimu.
Iki tol tris mėnesius verkiau – ir tyliai, ir garsiai. Apraudojau sužlugdytą santuoką, nusivylimą, gailestį dėl pasibaigusios meilės ir neišsipildžiusių lūkesčių. Bet gedulas dėl brolio man padėjo suvokti viena: nebegaliu gyventi mele, nebegaliu apsimetinėti, kad nieko neįvyko.
Melas ir išdavystė nėra tai, su kuo noriu gyventi santuokoje, su kuo noriu pabusti ryte ar mylėtis. Santuoka nusipelno meilės ir ištikimybės. Jeigu to nėra – nereikia ir santuokos.
O tiems, kurie mezga slaptus ryšius ir mano, kad niekas apie tai nesužinos, pasakysiu: anksčiau ar vėliau visos paslaptys iškyla į paviršių. Tad jei esate pasirengę už tai mokėti didelę kainą – pirmyn.
Tik po to nevirkaukite, kaip mano vyras, kuris prisipažino net nesapnavęs, kad sužinojusi apie meilužę aš galiu paprašyti skyrybų. Manė, kad su trimis vaikais aš niekur nesidėsiu...
Mano vyras siūlė išsaugoti santuoką dėl vaikų. Atvirai pasakė manęs nebemylįs, tačiau sakė, kad yra pasirengęs ir toliau būti vyru, o aš galiu gyventi asmeninį gyvenimą, susitikinėti su kitais.
Aš, žinoma, nesutikau. Net supykau ir jam pasakiau daug negražių žodžių. Spėju, kad pasiguodė savo meilužei, nes iš jos sulaukiau žinutės: „Tu niekada nebuvai taip mylima, kaip esu aš. Tu jam tik antspaudas pase ir piniginė.“
Iš pradžių skaudėjo dėl šių žodžių. O vėliau supratau, kad ji teisi. Esu teisėta jo žmona (kol kas), teisėta jo vaikų motina, esu išsilavinusi, intelektuali, turtinga moteris. Nuo to momento, kai tai supratau, kažkas spragtelėjo mano galvoje, ir paleidau viską, kas mano širdį graužė iki tol. Tai viską apvertė aukštyn kojom – išsivadavau iš kančių, gailesčio, apmaudo.
Pasisamdžiau advokatą. Dabar rengiami skyrybų dokumentai, o aš gyvenu savo gyvenimą, susitikinėju su kitais vyrais.
Ir ką aš supratau? Šiame pasaulyje yra tiek daug įdomių žmonių! Nebūtinai su jais susitikinėti – tiesiog pabendrauti prie kavos puodelio.
Atrosios pusės kažkodėl dažnai įsivaizduoja, kad jums yra vieninteliai. Bijodami juos prarasti, mes prarandame save, savo norus ir poreikius.
Taip, mes patys leidžiame jiems blogai elgtis, piktnaudžiauti mūsų pasitikėjimu ir meile. Tačiau nereikia laikytis įsikibus žmonių, kurie mus išdavė. Tereikia perpjauti virkštelę.
Noriu pasakyti tiems, kuriuos kažkas paliko ar išdavė, kurie dabar kankinasi - skausmas praeis. Kelkitės iš lovos, pasipuoškite, eikite į darbą ar parduotuvę, vaišinkite vaikus skania vakariene, susitikite su savo draugėmis, draugais, pasikalbėkite su psichologu (tai labai padeda pažvelgti į save iš šalies). Pakeiskite šukuoseną, galų gale – sulieknėkite.
Būkite gražios, protingos, išmintingos, stiprios. Ar gražūs, protingi, išmintingi, stiprūs. Verti abipusės meilės.
Visiems linkiu meilės, laimės, gerumo ir ramybės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
