Atrodo, pažįstu jį kaip nuluptą, tačiau pastaruoju metu jo elgesys man ėmė kelti ir nerimą, ir pyktį. Maža to, kad patiriu stresą dėl darbo ir savo ateities, jis man dar pradėjo prikaišioti dėl... figūros.
Praėjęs pusmetis man buvo itin sunkus: darbe daug kas keitėsi, darbo daugėjo, viskas atrodė ir tebėra nestabilu. Ir dabar dar nesu tikra, kad po kelių mėnesių turėsiu darbą. Viskas priklausys nuo to, kaip pasaulis ir Lietuva ištvers koronaviruso pandemiją.
Dirbau ir tebedirbu nuotoliniu būdu. Tai yra, namuose, kur nuo streso ir neramių minčių bet kada galiu pabėgti į virtuvę, tad natūralu – priaugau keletą kilogramų. Nors nesu dramblys, ir pati sutinku, kad mano svoris šiuo metu nėra idealus.
Tad kodėl negaliu susiimti ir numesti tuos nelemtus kilogramus?
Man, kaip, manau, ir daugeliui moterų, turinčių panašią bėdą, tai padaryti yra gana sunku. Bet dar kai ir vyras ima spausti, kažkodėl mesti svorį dar sunkiau.
Man patinka skaniai valgyti, apskritai man patinka geras maistas, mėgstu įvairovę. Bet tai nėra priežastis mane įžeidinėti ar vadinti storule.
Antroji priežastis, kodėl negaliu laikytis griežtos dietos, yra tebesitęsiantis stresas.
Aš jam sakau, kad negaliu numesti svorio, kol jaučiuosi blogai. Jei nepavalgau, iš viso apima depresija.
Dietos reikalauja ir laiko, ir pinigų, anksčiau išbandžiau keletą dietų ir pajutau, kiek tai kainuoja.
O dar ruošti atskirus patiekalus savo antrajai pusei ir sau – taip pat stresas! Nes jis tai nenori atsisakyti kotletukų su bulvių koše ir padažu. Jis aplamai kitokios struktūros žmogus, turintis greitą medžiagų apykaitą, ir niekaip nesupranta, kad man mesti svorį reikia keleriopai daugiau pastangų nei jam.
Tai štai tokia ne itin originali mano problema. Kodėl čia rašau? Nes įdomu, kiek vyrų išdrįsta žmonai ar mylimajai prikaišioti: „Tau reikėtų mesti svorį“ arba „Ar nenorėtum pasilaikyti kokios dietos?“ Ir kaip į tai reaguojate, moterys? Neabejoju, kad tai įžeistų kiekvieną.
Mane tai net prakaitas išmušė išgirdus tokius žodžius. Verkiau pusę nakties, o dabar jau kelinta diena nesikalbame.
Kas nutiks, jei į tai nekreipsiu dėmesio? Ar tikrai vyrai palieka moteris, kai jos priauga vieną kitą kilogramą? Negi iš tikrųjų tai svarbiau už sielų bendrystę?
Įdomu sužinoti taip pat su tuo susidūrusių moterų nuomonę. Jei esate tai patyrusios, pasidalinkite patirtimi: kas nutiko po to, kai atsisakėte vykdyti vyrų norus ir likote savimi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
