Suprantu, kad Lietuva – drąsių žmonių šalis, bet narsumą ir kvailumą, panašu, skiria labai plonytė riba.
Prieš įsigaliojant griežtesniam karantinui portalus ir jų skaitytojus purtė parduotuves šturmuojantys lietuvaičiai, o mane jau nuo rugsėjo purto vienas tėvynainių įprotis, apie kurį nusprendžiau prabilti.
Įtariu, kad komentatoriai pratrūks burnoti ir priskirs man įvairių epitetų, kaip, pavyzdžiui, bevaikė ragana, bet raginu žmones pagalvoti apie jų elgesį ir ką tai apie juos sako kitiems.
Stoviu kartą prekybos centre eilėje anksti ryte, laukiu, kol ateis mano eilė susimokėti – man už nugaros mama su kokių 4-5 metų vaiku, kuriam nereikia nešioti kaukės. Moteris stovi taip, kad jos rankose laikomas vaikas beveik mane liečia.
Atstumų laikymasis ir metrinė sistema lietuviams – neįkandama mistika. Paklausiau mamos, ar jai sunku suprasti, kas yra metras ir gaunu isterišką atsaką, kad ji išeina. Nieko panašaus į „atsiprašau, praleiskite“ neverta net tikėtis.
Logika turbūt tokia – atsistosiu, prisiglausiu su snarglį traukiančiu vaiku prie svetimo žmogaus eilėje, ir jis pats atšoks.
Aišku, po apsikeitimo replikomis moteris, demonstratyviai stumdydamasi ir kliudydama kitus nešamu vaiku, išeina.
Problema ne kultūros stoka, tai nėra jokia naujiena mūsų šalyje. Gal neteisingai reagavau ir aš, gal neteisingai reagavo ir ji, bet tai yra smulkmenos įtampos kaustomoje visuomenėje.
Visai kas kita – tėvelių pomėgis temptis vaikus į prekybos centrus pandemijos metu. Iki šešių metų vaikams nereikia dėvėti kaukių ne todėl, kad jie negali užsikrėsti ar neserga, bet todėl, kad puikiai suvokiama: tokio amžiaus žmogutis vargiai supras, kad negalima jos liesti neplautomis ar nedezinfekuotomis rankomis.
Taisyklingas kaukių dėvėjimas neįmenama paslaptis net kai kuriems suaugusiems. Aišku, tokių individų protiniai sugebėjimai taip pat liks mįslė.
Ir tada ėmiau pastebėti, kad prekybos centrai pilni vaikų: su abiems tėveliais, su vienu, bet pilni mažamečių be kaukių ir, žinoma, viską liečiančių. Kaip galima taip nemylėti savo vaiko, kad gresiant mirtinam pavojui temptum jį be jokios apsaugos į viešas vietas?
Ir tokie atvejai nėra išimtis, kai tėvai pramogai ir laikui praleisti tempiasi vaiką kartu į parduotuvę. Gal todėl mūsų visuomenei tragedija tampa diena, kai negali ko nors nusipirkti ar pažioplinėti prekybos centre?
Keista, kad vienas iš tėvų negali likti namuose su vaiku – visi kartu, tarsi į kokią ekskursiją keliauja nusipirkti kiaušinių, duonos ir kitų kasdienių produktų. Nuo kada tai vaikui įdomu ir aktualu? Aišku ne, tokios kelionės tikslas – pasivaikščioti, pačiupinėti kažką, o tai tikrai nėra saugu nei vaikui, nei žmogui, kuris po to tą daiktą perka.
Skeptikams galiu atsakyti: žinau, jog vaikų mirtingumas nuo koronaviruso mažas, bet juk neleidžiate savo vaikui bėgioti gatvėje, nes joje mažai mašinų ir gal nenutrenks?
Manau, kad mūsų visuomenėje kiekvieno, net ir mažiausio piliečio sveikata ir gyvybė yra svarbi. Labai liūdna, kad taip nemano mažųjų piliečių tėveliai...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
