Esu močiutė, mano anūkei po kelių savaičių sukaks treji. Tad pradėjau sukti galvą, ką ta proga jai padovanoti.
Paskambinau marčiai, norėdama pasitarti. Ir iškart pasigailėjau – geriau būčiau to nedariusi ir ką nors nupirkusi savo nuožiūra.
Marti atsakė, kad geriausia dovana yra vokas su pinigais! Trimetei! Tai mane pribloškė. Neva tėvai nupirks jai naują striukę ar batus.
Nusistebėjau – vaikui daug įdomiau gauti tokią dovaną, kokia jam suteiks džiaugsmo, ir ne vieną dieną. Bet marti atšovė, kad dabar reikia pinigų. Nenutylėjau – pasakiau, kad gimtadienis yra mano anūkės šventė, o ne jos gimdytojos.
Nesu varguolė ir apskritai nesu šykšti. Gyvenu viena, dirbu, gaunu gerą atlyginimą, kurį išleidžiu tik sau.
Mano sūnus su žmona ir dukrele gyvena kukliau – už paskolą įsigijo butą, tad labai neišlaidauja, priversti gyventi taupiai.
O dabar noriu anūkei gimtadienio proga padovanoti kažką, kas jai įsimintų ir patiktų, liktų ilgam prisiminimui. Kažką, kas atitiktų vaiko svajones ir norus.
Pavyzdžiui, gerą brangų žaislą, kurio tėvai negali sau leisti nupirkti ar kažką panašaus. Kokį didelį minkštą meškiną ar kokią lėlę – todėl ir paskambinau marčiai paklausti, kas labiausiai pradžiugintų anūkę.
O marti nori pinigų. Kaip supratau, pastaraisiais mėnesiais prisikaupė įvairių problemų ir skolų, tad šeimai tikrai ne pyragai.
Suprantu marčios norą. Bet ar ji, pasinaudodama anūkės gimtadieniu, nenori išspręsti savų problemų?
Nenoriu susipykti su marčia. Bet ir pinigų dovanoti nenoriu. Gal tėvai už juos ir nupirks anūkei drabužių ar batus, bet tokio amžiaus vaikas tiesiog neįvertins tokios dovanos.
O gal aš neteisi?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
