Prieš dešimtmetį teko grįžti iš vieno nedidelio miestelio į Vilnių po atliktų darbų. Užmiesčio keliuku vairavau atsipūtęs, neskubėdamas. Tačiau kažkoks nelemtas gedimas ir automobilis užgeso. Kas vyko po to nepasakosiu – beviltiškai bandžiau prisikviesti pagalbą. Tačiau savotiškai pasisekė, kad pro šalį važiavusi mergina pasisiūlė pavėžėti mane į Vilnių. Nedidelė smulkmena buvo tai, kad jai reikėjo trumpam užsukti į netoli esančią sodybą.
Tikrai, sodyba buvo netoli. Mintyse dėliojau savo planus, kaip greitai parsigausiu namo. Paulina, toks buvo mano gelbėtojos vardas, pakvietė į mane į vidų išgerti arbatos, kol ji sutvarkys reikalus.
Kiek pamenu, įsitaisiau jaukioje svetainėje, gėriau arbatą, žvalgiausi ir pamaniau, kad pastate keistai tylu. Tačiau po kiek laiko mano ausis pasiekė klegėjimas ir pro plačias terasos duris į vidų sugarmėjo būrys merginų. Jos grūdosi pro duris, spietėsi svetainės centre ir atrodo visai nepastebėjo manęs. Nusprendžiau, kad čia, greičiausiai autobusas atvežė kaimo mokytojas arba stilistes, floristes, švęsti kokios nors jų šventės. Na, kokio nors „baltosios gulbės“, „pavasario paukštės“ arba „besiskleidžiančios orchidėjos“ klubo metinių ar kažko panašaus. Pasirodžius mano gelbėtojai, jos apspito ją ir ėmė glebėsčiuoti. Paulina pasakė, kad viską joms suruošė, palinkėjo gero laiko ir ranka parodžiusi į mane, pasakė, kad mes grįžtame į Vilnių.
Gerai, kad buvau jau padėjęs puoduką, nes mano kryptimi smigo koks dvidešimt aršių akių. Tiek pat, kaip man pasirodė, akimirksniu kaprizingai išpūstų lūpų, įvairių dydžių krūtų ir keistai išriestų ryškiaspalvių nagų. Supratau, kad esu kliūtis kažkokiai mistinei moterų bendrystei, nepageidaujama, net šalinama priežastis. Aplankė pirmykštis pavojaus instinktas. Bėgti neturėjau kur, mintis kautis pasirodė absurdiška. Tada ėmiau atsiprašinėti, net nepamenu už ką. Už tai, kad esu čia, kad esu vyras ar, apskritai, kad esu. Bet, kaip netikėta, tuomet jos apspito mane, atsitempė Paulą ir ėmė mūsų maldauti, kad liktume, girdi, pernakvosite ir ryte grįšite.
Nebuvau padėties šeimininkas.
Man parodė mano kambarį ir pranešė, kad tuoj prasidės vakarėlis, prie kurio aš turėčiau prisijungti. Nusimečiau striukę, pasitvarkiau plaukus ir, nieko čia nepadarysi, nusileidau į svetainę. Net pakirto pakinklius nuo keisto aromato, grojo garsi muzika, su taurėmis rankose sukiojosi moterys. Pleveno, nesiekdamos grindų. Gal, jos jogės arba balerinos, pamaniau.
Dabar manęs atsiprašinėjo Paulina. Ji pasakė, kad kompanija švenčia mergvakarį, o ji, žinoma, neplanavo pasilikti, nes jos pareiga užtikrinti klientams gerą aptarnavimą ir viskas. Kažkas įbruko man taurę. Dar vieną. Jos klegėjo, klapsėjo milžiniškomis blakstienomis, kedeno ilgus plaukus, žybčiojo akimis. Dėl viso pikto, laikiausi arčiau Paulinos.
Ir dabar pamenu, kad po kurio laiko mane apėmė bendrumo su visomis tomis moterimis jausmas. Nežinau, kas dėl to kaltas, galbūt gėrimai, ypatinga arbata, smilkalai ar niekas. Paskui buvo pirtis, kubilas, dar gėrimų, šokiai ir vėl kubilas su daug švelniaodžių moteriškų kūnų. Plaukų prisilietimų, svaiginančio kvepalų aromato. Vienu metu pamaniau, ar čia ne Valpurgijos naktis?
...Jurgita man šnibždėjo, kad ji gyvena su permatomu savo veganu ir beprotiškai pasiilgusi suleisti dantis į sultingą mėsos gabalą. Aistė, kai mes šokome, pasakė, kad ji yra vilkė, bėganti su vilkais, bet mielai pabėgiotų su manimi. Pasakiau, kad nesutinku, nes, mane kartą ir visiems laikams viena žavinga būtybė pavadino paukščiu – nesakysiu kokiu, ir aš sėkmingai į jį išsivysčiau. O tas paukštis turi didelių problemų su skraidymu, o ką jau ten apie bėgiojimą. Goda paprašė bučinio, nes esanti pamiršusi jo skonį. Užtikrinau ją, kad po šitiek alaus dabar, bučinio skoniu ji nusivils ir visam laikui negrįžtamai susigadins receptorius. Lena, pasakė, kad jos vyras bankininkas ir ji nori pagaliau pastoti čia ir dabar. Apsikeitėme telefonais, ateičiai, jei man kartais prireiktų paskolos. Galiausiai, Agnė, visiškai nusitašiusi, suleido nagus man į ranką pranešė, kad po savaitės išteka ir jai reikia, kad ją užprogramuočiau. Ji duodanti tam prisijungimo kodus ir klaviatūrą su visais mygtukais. Kažkaip įtikinau, kad tam reikalui reikalinga pelė, kurios nei aš nei ji neturime...
Ryte buvo sunku. Bet Paula visu greičiu vežė mane link Vilniaus. Apsikeitėme telefonais. Susitvarkiau savo automobilio problemas, turėjau laisvą vakarą – paskambinau jai. Keista, bet atsiliepė senyva moteris ir pranešė, kad jokia Paulina čia negyvena.
Iki dabar esu nevedęs. Ir mano, gamtos dovanotas, stiprus savisaugos instinktas dirba nepriekaištingai. Tikriausiai kalta ta nepamirštama Valpurgijos naktis su moterimis raganomis, fėjomis, elfėmis. Visos jos, pasirodo yra ne ten, būdamos žemėje su savo žemiškais vyrais.
Meilę švęsti daug priežasčių nereikia! Artėjant Valentino dienai, portalas lrytas.lt ir elektroninė parduotuvė Romantika.lt kviečia skaitytojus dalintis savo nepamirštamos nakties atsiminimais ir laimėti vertingus prizus!
Skelbiame rašinių konkursą „Mano nepamirštama naktis“. Viskas, ką jums reikia padaryti – aprašyti savo nepamirštamiausią naktį gyvenime.
Galbūt mylimasis ar mylimoji padarė Jums netikėtą staigmeną? O galbūt pasikvietus mylimąją į svečius romantiškos vakarienės užsitrenkė buto durys ir nepamirštama naktis tapo nesusipratimu? Papasakokite savo istoriją.
Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt.
3 daugiausiai dėmesio sulaukusių istorijų nugalėtojai bus apdovanoti. 1 vietos nugalėtojui teks 300, 2 – 200, o 3 – 100 eurų vertės dovanų kuponai apsipirkti Romantika.lt el. parduotuvėje, kurioje rasite tinkamiausius atributus nepamirštamai nakčiai!
Istorijų laukiame iki vasario 12 dienos. Nugalėtojai bus skelbiami vasario 15 dieną.
Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai. Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
