Neslėpsiu – neseniai patyręs didelį stresą, paėmiau į rankas taurelę. Nors nesu girtuoklis, bet visa tai truko tris-keturias dienas.
Kovo 18 dieną mane ėmė dusinti. Bandai įkvėpti oro, o oro nėra. Žmona pasiūlė vykti į Šiaulių priklausomybių centrą – gausiu vaistų ir viskas praeis. Ten procedūra kainuoja 90 eurų. Lyg ir susimoki už paslaugą, bet vis tiek į tave kaip į žmogų nežiūri.
Priklausomybių centre pamatavo kraujo spaudimą. Jis buvo aukštas, bet kraujospūdį mažinančių vaistų gavau tik po to, kai įsikišo žmona.
Per tris ten praleistas valandas man šiaip ne taip pastatė lašinę. Bet pradėjo skaudėti pilvą – žmona pareikalavo kviesti greitąją pagalbą ir iš priklausomybių centro buvau išvežtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Priėmimo skyrių.
Ten pamatavo kraujo spaudimą, pažiūrėjo širdies darbą, pasodino ant kėdės ir liepė laukti. Laukiau šešias valandas.
Mane kamavo dusulys. Jau namuose apie parą laiko dusau, o kuo toliau, tuo sunkiau darėsi kvėpuoti.
Ligoninės priėmimo skyriuje kėdės sustatytos. Pasodino ant vienos iš jų ir sėdėk ten. Aš ir pasėdžiu, ir pavaikštau, ir padūsauju. Niekas dėmesio nekreipia. Gydytojai vos juda. Jei užkalbinsi kurį praeinantį, atkerta – netrukdyk, aš dirbu.
Dar kaukę liepė užsidėti. Sakau, kad aš ir taip kvėpuoti negaliu, man trūksta oro, darykite ką nors, duokite vaistų. Davė pakvėpuoti deguonies, bet man vis tiek trūksta oro.
Prašiau suleisti kokių nors vaistų. Jokių vaistų niekas neleidžia. Visi vaikšto, lyg manęs ten nebūtų.
Galų gale, po penkių valandų gydytojas pranešė, kad atsirado viena vieta.
Nuvežė mane į prieškovidinį skyrių. Ten – palata su keturiomis lovomis, o aš joje vienas. Atnešė basoną, naktipuodį ir niekur iš ten neišeisi.
Čia man sulašino kelias lašines. Kol lašėjo – buvo gerai. Kai jos baigėsi, vėl tas pats.
Aš einu pas seselę, prašau ką nors vėl suleisti. Ji atkerta, kad suleis, kai tam ateis laikas.
Tas laikas atėjo tik apie vidurnaktį. Bet ta lašinė mažai ką padėjo. Ryto sulaukiau besimelsdamas ir galvodamas, gal jau laikas rašyti testamentą.
Ryte atėjo gydytojas. Aš jam pasiskundžiau, kad tebedūstu ir jaučiuosi labai blogai. Panašiai jaučiausi, kai mane kamavo širdies plėvės uždegimas.
Iš koridoriaus išgirdau repliką, kad man reikėjo dar vieną butelį į veną susileisti. Pasijutau paskutiniu girtuokliu.
Ryte mane nuvežė į vidaus ligų skyrių, ten pastatė lašines, su manimi elgėsi žmoniškai. Viskas ėmė rimti, baigėsi dusulys. Po keturių šiame skyriuje praleistų dienų buvau išleistas namo. Apie vidaus ligų skyriaus medikus negaliu pasakyti blogo žodžio.
Bet RŠL Priėmimo skyrius tai – kažkoks košmaras. Ten su žmonėmis nėra elgiamasi gerai. Ten gali numirti ir jiems dėl to bus vienodai.
Apie kokią skubią medicininę pagalbą galima kalbėti, jei vos begalėdamas įkvėpti oro savo eilės turi laukti šešias valandas? O vietoj pagalbos sulauki tik kandžių replikų, kad reikėjo mažiau gerti!
Esu dirbantis ir mokesčius mokantis žmogus. Jų per savo gyvenimą sumokėjau išties daug. Nemaža mano sumokėtų mokesčių dalis atiteko ir tų pačių medikų išlaikymui. Tai nejau prireikus pagalbos aš neturiu teisės jos gauti?
Tai, ką man teko patirti RŠL Priėmimo skyriuje, yra nežmoniška.
Vėliau paaiškėjo, kad dusau dėl man prasidėjusius plaučių embolijos.
***
Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktame komentare rašoma, kad minėtas pacientas rašo daug netiesos. Pacientas į Respublikinę Šiaulių ligoninę kreipėsi dvi dienas. Kovo 17 dieną kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką.
Atvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Pacientą lydi žmona. Atvykęs pats nusiskundimų neišsako, teigia, kad „man viskas gerai“, „aš sveikas“, „gėriau ir gersiu“. Paciento žmona teigia, kad pacientas alkoholį vartoja dideliais kiekiais daug metų, epizodiškai. Ji taip pat pažymi, kad šiuo metu pacientas intensyviai vartoja alkoholį (3-6 buteliai degtinės per dieną). Ypač alkoholio vartojimas suintensyvėjo nuo sausio mėnesio, kai prasidėjo problemos su teisėsauga (neįvardina kokios).
Pacientas neblaivus ir atsisako gydytis. Nesant psichoaktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių bei ketinimų ir nesant indikacijų priverstiniam stacionariniam gydymui psichiatrinio profilio stacionare, pacientas išleidžiamas iš RŠL PK.
Rekomenduota ambulatorinė gyd. psichiatro priežiūra, gydymasis priklausomybių centre bei AA grupės lankymas.
Sekančią , kovo 18 dieną pacientas atvyksta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Pacientui atlikti reikiami tyrimai ir skirtas gydymas.
Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus koordinatoriaus Mariaus Elliko komentare pateikiamas tikslus laikas, kada ir kokios paslaugos buvo teikiamos pacientui: „Pacientas užregistruotas Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje 14:50 val. Gydytojo apžiūros pradžia: 15:15; skirtas gydymas: 15:20; įgyvendinti paskyrimai: 15:32 (O2 terapijos deguonies pacientas atsisakė); Užsakytas krūtinės KT 15:58; atlikta krūtinės KT: 16:10; gautas KT aprašymas 16:37; Stacionaro skyriuje pirmas įrašas 18:10.“
„Psichiatrijos klinikoje pacientas atsisakė gydymo. Džiaugiamės, kad ryškios alkoholinės intoksikacijos (Priklausomybių centre nustatyta 1,55 promilės) ir abstinencijos fone sugebėjome greitai diagnozuoti ir sėkmingai detoksikuoti bei gydyti ne tik abstinenciją, bet ir komplikacijas (vidutinės rizikos plaučių emboliją). Taip pat pavyko suvaldyti emocinę situaciją ligoninės skubios medicinos pagalbos skyriuje nenukenčiant tuo metu ten esantiems sunkiems pacientams ir personalui. Pacientas ir namiškiai turėtų savikritiškai įvertinti ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmes ir imtis adekvačių priemonių dėl sveikatos išsaugojimo“, – teigiama Šiaulių ligoninės komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
