Papasakojo, ką teko patirti dirbant statybose: „Darbas pasibaigė labai greit“

Dažnas iš mūsų išgirdęs žodį „patyčios“ iš karto įsivaizduoja mokyklos laikus ir kelis nebrandžius asmenis, kurie visus paeiliui užkabinėja. Bet toli gražu tai nėra tiesa. Dabar paplitęs įmantrus žodis „mobingas“, garsiai nuskambėjęs liūdnoje Šiaulių medikės istorijoje. Aš taip pat norėčiau pakalbėti apie patyčias suaugusiųjų pasaulyje, jos egzituoja ne tik tarp medikų.

 Skaitytojas papasakojo, kokias patyčias ir išnaudojimą jam teko patirti dirbant statybose.<br> 123rc.com asociatyvioji nuotr.
 Skaitytojas papasakojo, kokias patyčias ir išnaudojimą jam teko patirti dirbant statybose.<br> 123rc.com asociatyvioji nuotr.
 Skaitytojas papasakojo, kokias patyčias ir išnaudojimą jam teko patirti dirbant statybose.<br> 123rc.com asociatyvioji nuotr.
 Skaitytojas papasakojo, kokias patyčias ir išnaudojimą jam teko patirti dirbant statybose.<br> 123rc.com asociatyvioji nuotr.
 Skaitytojas papasakojo, kokias patyčias ir išnaudojimą jam teko patirti dirbant statybose.<br> 123rc.com asociatyvioji nuotr.
 Skaitytojas papasakojo, kokias patyčias ir išnaudojimą jam teko patirti dirbant statybose.<br> 123rc.com asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Simonas

Jul 10, 2021, 6:42 PM

Tikrai nesakau, kad visos įmonės ar kolektyvai turi patyčių kultūrą, bet kai kur tai labai rafinuotas ir pakankamai stipriai išvystytas reiškinys. Dėl ko tyčiojasi mokyklose, mes esam girdėję, matę ir gal net patys tai patyrę.

Bet kodėl tyčiojasi žmonės, kurie, rodosi, turi proto, patirties ar išsilavinimo? Pirmoji ir turbūt pagrindinė priežastis – išvaizda. Visi savo kolektyvuose nori turėti žurnalo viršelio vertus kolegas, kurie ne visad pasižymi ir intelektinėmis savybėmis. Man ir pačiam teko ne kartą susidurti su situacija, kada kūno sudėjimas tampa patyčių priežastimi.

Dar viena svarbi dedamoji dalis, tai tavo charakterio savybės. Dirbant kolektyve tu turi būti bandos dalis. Niekas nemėgsta asmenybių. Ypač, jei vyrų kolektyve visi geria, gert privalai ir tu, jei visi rūko – rūkyt ir tu, jei visi puola silpnesnį, tai ir tu padaryk jo gyvenimą pragaru. Tiesiog būk bandos dalimi.

Nebūsi? Iš karto tapsi kitos barikadų pusės dalimi. Nors, atrodo suaugę turėtų domėtis ne kitų, bet savo gyvenimu, bet jiems atrodo, kad šalia dirbantis žmogus turi gyventi svetimą gyvenimą. Aš per visą laiką savo žmonai du kartus gėlių parnešiau, tai ko tas savo moteriai kas savaitę teikia?

Jei aš nusipirkau mašiną, ko tas neperka? Jei mano namas į bakūžę panašus, ko pas jį dailiomis lentelėmis apkaltas? Ir, žinoma, tada prasideda sąmokslo teorijos, kurios perauga į komentarus ir galop patyčias.

Beveik prieš 20 metų man, dar jaunam darbuotojui, teko atlaikyti visko mačiusių senų statybininkų patyčias. Tada visai nesenai buvau baigęs profesinę mokyklą ir atlikau praktiką. Pagal pasirinkimą atėjau dirbti į statybos firmą.

Iš prigimties būdamas atviras žmogus, su kolegomis bendravau atvirai ir nuoširdžiai. Bet gal net nepraėjus savaitei pajutau, kad atvirumas grįžta bumerangu. Prasidėjo patyčios, kad aš neturiu merginos, kad neturiu vairuotojo teisių, kad mano charakteris lėtas ir panašiai.

Bet vienas įvykis „pribaigė“. Sugedo įmonėje esantis krautuvas ir teko rankomis iškrauti kelias tonas cemento, supakuoto į 50 kilogramų maišus. Stojome krauti visų tų maišų, bet mano kolegos po truputį vis dažniau ėjo „atsigaivinti“.

Buvo pats liepos vidurys, tai nebuvo keista. Bet po truputį mano kolegos pasidarė silpnesni, o ir kojos tapo lyg iš plastilino. Ir taip per dviejų valandų laikotarpį aš likau vienas. Nešiau tuos maišus kaip darbinis arklys ir tyliai laikiau savyje pyktį.

Eidamas į tualetą pamačiau savo kolegas, gulinčius ant žolės ir jau nelabai suprantančius, kas aplink vyksta. Jau tuo momentu jaučiau silpną rankos skausmą. Priėjęs prie jų nesusilaikiau ir pasakau, kad gal jūs, alkoholikai, galite atlikti darbus iki galo ir tada gerti?

Tačiau mane pradėjo kolioti, aiškinti, kad aš „snarglys“ jiems aiškinu, kad man reikėtų truputį įgauti pagarbos vyresniems. Žinoma, pasakiau, kad ko jau ko, bet alkoholikų aš negerbiu.

Matydamas, kad su jais kalbėtis prasmės yra mažai, nuėjau tiesiai pas vadovą. Bet ir ten nesulaukiau kažkokio palaikymo. Ale kolegoms sunkus momentas ir aš kaip jauniausias turėčiau nedraskyti akių, o už juos atidirbti ir parodyti pavyzdį. Čia pasijutau užgautas.

Viską iškroviau vienas... Iškroviau, nes savigarba buvo užgauta. Baigęs jau nebejaučiau rankos. Kitą dieną paaiškėjo, kad nutrūko rankos nervai. Tokią diagnozę išgirdau. Tiesiog neatlaikė ranka.

O mano darbas toje įmonėje pasibaigė labai greit, nes nejausdamas pagarbos ne tik iš kolegų, bet ir iš valdžios, nusprendžiau, kad nėra ko aukotis.

Todėl visiems norėčiau priminti, kad esame nebe šeštos klasės nebrendylos, esame suaugę žmonės, kurie neturėtų tyčiotis iš silpnesnių, jaunesnių ar kitokių kolegų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.