Kelis mėnesius džiaugiausi laiku su Ja: nuolatiniai kokybiški intymūs santykiai, išskalbti rūbai ir garuojanti vakarienė. To iš bendraamžių merginų nesulauksi. Tad kurį laiką tikrai džiaugiausi karštu romanu su vyresne moterimi.
Tačiau ilgainiui pradėjo ryškėti mūsų amžiaus skirtumas. Ji norėjo mėgautis ramybe namuose, laisvalaikiu restorane ar pas draugus svečiuose, o man rūpėjo šokiai, klubai, linksmybės, nuotykiai, festivaliai ir klaidžiojimai mieste iki paryčių.
Mano draugei toks mano požiūris į gyvenimą nepatiko. Mane jos noras laikyti pririštą prie kojos taip pat erzino.
Atėjus savaitgaliui mano draugai skubėdavo slidinėti, su baidarėmis, prie jūros, žvejoti, į klubus ar festivalius. O Ji atėjus savaitgaliui pradėdavo tvarkyti namus, sodindavo gėles ir sudarinėdavo sąrašą produktų, kurių trūksta namuose ir vėliau prašydavo pagelbėti viską partempiant.
Man kraujas degė, namų sienos slėgė. Galiausiai net intymūs santykiai su Ja atrodė monotoniški, nebeįdomūs.
Vieną dieną po vakarėlio tiesiog nebegrįžau pas Ją. Daiktus palikau. Nieko daug ir neturėjau tuomet – dantų šepetėlį ir kelis marškinėlius.
Gyvenau laisvą gyvenimą, kokio norėjau. Niekas nemoralizavo, džiaugiausi ištrūkęs. Supratau, kad antros mamos man nereikia. Kai pritrūkdavau švarių drabužių ar pasiilgdavau šviežių kotletų, nuvažiuodavau aplankyti tėvų.
Ji buvo supratinga – viską suprato iškart ir paliko mane ramybėje. Nei skambino, nei verkė sugrįžti.
Tačiau po trejų metų „lakstymo“ išsikvėpiau, pavargau, o gal ir subrendau. Su bendraamžėmis palaikyti ilgalaikius santykius sekėsi sunkiai. Draugystės trukdavo po mėnesį, pusmetį ilgiausiai. Po to vėl viskas iš naujo.
Pavargau nuo vakarėlių maratono, norėjosi pastovumo, ramybės. Pradėjo šlubuoti sveikata, apniko depresija... Prisiminiau savo ramybės, švelnumo ir šilumos uostą pas savo buvusiąją...
Nuvažiavau pas Ją į namus, paskambinau į duris. Tiesą sakant, turėjau netgi namų raktą, bet nedrįsau – nebuvau tikras, ar Ji vis dar ten gyvena. Arba jei gyvena, tai gal su kitu...
Kai duris pravėrė mano buvusioji, šalia Jos stovėjo nedidelė garbanota mergaitė.
Ji turi vaiką! Sustingau tarpduryje. Nežinojau, ką sakyti. Pasimečiau.
Nustebo ir ji. Tačiau, mano nuostabai, pasiūlė užeiti išgerti kavos. Pasikalbėjome. Pradžioje taip nedrąsiai. Po to išsišnekėjome.
Pasirodo, mergaitė gimė praėjus keliems mėnesiams po mano dingimo. Čia mano vaikas? Sako, kad taip... Siūlo pasidaryti DNR testą. Bet aš ir taip matau, kad tai mano vaikas. Mano akys, mano nosis, mano garbanoti plaukai...
Klausiau, kodėl man nieko nepasakė? O Ji man atsakė klausimu, ar kas nors būtų pasikeitę ir būčiau grįžęs?
Ko gero, kad ne... Tuo metu man nereikėjo šeimos, namų, vaikų. Dabar... Dabar savo šeimos į nieką gyvenime nekeisčiau.
Ačiū, už sugrąžintą meilę gyvenimui!
Papasakokite apie jūsų slaptą pabėgimą ir laimėkite! Naujienų portalas lrytas.lt ir „Vytautas EGO SPA“kartu su elektronine parduotuve Romantika.lt kviečia skaitytojus dalintis savo nepamirštamo slapto pabėgimo istorijomis ir laimėti vertingų prizų! Skelbiame rašinių konkursą „Mūsų slaptas pabėgimas“. Viskas, ką jums reikia padaryti – aprašyti savo nepamirštamiausią, karčiausią, įspūdingiausią slaptą pabėgimą, kuris pakeitė jūsų santykius ir įsiminė visam gyvenimui kaip didžiausias nuotykis. O galbūt katastrofa? Papasakokite savo istoriją. Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt.
Daugiausiai dėmesio sulaukusios 3 istorijos bus apdovanotos nakvyne dviem su pusryčiais „Vytautas EGO SPA“. Taip pat gaus dovanų ir Romantika.lt 100 Eur dovanų kuponus atributams nepamirštamai nakčiai! Istorijų laukiame iki rugsėjo 23 dienos. Nugalėtojai bus skelbiami rugsėjo 26 dieną.
Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai.
Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
