Užlipau. Dar bamba tekančios saulės neužstojo, dar tik saikingai nupenėtas, bet prieš artėjančią vasarą tenka susimąstyti.
Su kelnėmis ir kojinėmis svėriau 113 kg.
Kad būtų lengviau, viešai draugams ir priešams įsipareigojau parodyti savo vyrišką valią ir sumažinti savo antsvorį.
Aš turiu, taip vadinamus, 4-6 mobilius kilogramus. Jie man greitai priauga, bet greitai ir nukrenta.
Mesti svorį labiausiai padeda viešas įsipareigojimas ir vaizdinė savo paties kontrolė.
Kiekvieną dieną fotografavau, ką ir kada suvalgau. Prisiekiu, pasislėpęs po antklode nieko papildomo nekramsnojau, viską fiksavau sąžiningai.
Mano porcijos svoriu nedidelės, lėkštė maža, todėl ir atrodo, kad joje visko daug. Ta vizuali apgaulė taip pat padeda. Reikėtų rinktis lėkštes su nedideliu nepastebimu iškilimu į vidų.
Taip pat lioviausi užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų. Jokių pakramtukų, desertų, tik tai, kas lėkštėje ant stalo. Jokių mano mėgstamų bandelių, per dieną tik 1-2 plonos duonos riekutės. Anksčiau man duonos dažnai pritrūkdavo, dabar pradėjo pelyti... Nesuvalgau, pusę kepalo išmesti teko.
Turiu pasakyti, tokia vaizdinė priemonė – kontrolė – padeda. Visada gali pasižiūrėti, kada ką valgei ir pats savęs neapgausi. Pabandykite.
Belieka tikėtis, kad pagal pateiktą informaciją profsąjunga, „Linava“ ir organizacijos, kurioms rūpi vairuotojų sveikata, kartu su dietologais paruoš lankstinuką su keturių savaičių maitinimosi programa.
Tai duotų daugiau naudos nei įvairūs gąsdinantys mobilaus paketo punktai. Gal tai padėtų sumažinti bendrą vairuotojų antsvorį, mes būtume sveikesni, linksmesni ir kelyje būtų daugiau pozityvo?
Po pasižadėjimo mesti svorį, sekančią dieną aplankė sunkus išbandymas, žiauri kančia. Kelionė iš Olandijos į Angliją keltu, kurį vadinu „dietininkų žudiku“.
Sunku nevalgyti, kai už viską sumokėta, o virėjas plačiai šypsosi. Nevalgysi, pastarasis įsižeis.
Sakys: „Tavo šefas sumokėjo, aš stengiausi, viriau, o tu nevalgai“.
Įtrauks į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir kitą kartą, kaip kokiam raupsuotajam, teks plaukti uždarytam lazarete.
Aš ne raupsuotasis, todėl valgiau kartu su visais. Gal pradžioje per daug įsidėjau kelte, bet kitas dienas prisilaikiau ir rezultatas akivaizdus. Balandžio 28 d., vakare su kelnėmis ir kojinėmis buvo 113, 4, po savaitės su kelnėmis, bet be kojinių liko tik 108,6.
Oi, kokios sunkios tos kojinės, bet aš didžiuojuosi savimi.
Iki kadencijos pabaigos liko dar dvi savaitės. Prisilaikysiu, pasikankinsiu, o grįžęs varysiu tiesiai į žento jubiliejaus balių. Atsigriebsiu, o po to vėl kovosiu su besočiu draugu, gyvenančiu pilve.
Kai žmogus turi iš protėvių paveldėtų „storų“ genų, tai norint būti lieknam, reikia nuolat ir sunkiai kovoti.
Sėkmės ir ištvermės, gerbiami storuliai. Parodykime visam pasauliui, kad mes ne iš kelmo spirti, kad mes galime tai padaryti ir tikrai išaus rytas, kai gulėdami ant nugaros matysite tekančią saulę, o ne savo bambą. Juk verta dėl to pasistengti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
