Draugo netekusią moterį persekiojo keisti sutapimai – įvykis per gimtadienį net atėmė amą

Pasakoti apie jautriausias vidines stygas suvirpinusį nutikimą lengviau baltam popieriaus lapui nei besiklausantiems žmonėms. Juolab, kai nepamirštamas įvykis nėra su jais susijęs.

 Moteris kapinėse.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Moteris kapinėse.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Moteris.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Moteris.<br> 123rf.com asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Danguolė

Oct 3, 2022, 9:29 PM

Įvykis susijęs su prieš metus Anapilin išėjusiuoju geru draugu. 

Lanko šviesūs prisiminimai: į daugelį gyvenimo dalykų žvelgė subtiliai, giliai, su tolerancija ir atlaidumu, be senų ar naujų nuoskaudų, o pasakodamas, kaip praėjo diena, kalbėjo, kas gera, dėl ko šypsojosi.

Nudžiugindavo įvairiais siurprizais, o lauktuvės iš kelionių turėjo tradiciją – tai būdavo pliušinis žaislas drakoniukas.

Vienas iš prisiminimų – prieš keletą metų kvietimas kartu aplankyti kapines. Nenorėjau, nes manau, kad išėjusiesiems skirta malda ar gera mintis veikia nepaisydama atstumų. Bet tąsyk atsisakyti buvo sudėtinga.

„Kiekvieną savo gimtadienį aplankau tėvų kapus, padėkoju už gyvybę ir gyvenimą, – sakė. – Kai būsiu greta jų, norėčiau, kad tokią pat dieną mane aplankytum.“

Neteikiau tiems žodžiams reikšmės. Žvakių šviesai plazdant padėjau nuo kapelių nurinkti lapus. Tada neatrodė, kad amžinybė arti.

Bėga mėnesiai po netekties. Šįmet, tą gimimo dienos rytą nė nepagalvojau, kokia tai diena, neprisiminiau prašymo ar užuominos lankyti. Apsitvarkiusi namuose, rengiausi į susitikimą su bičiuliais. Senienas, surinktas tvarkantis, pamaniau, užvešiu į antrinių žaliavų aikštelę, ji pakeliui.

Visiškai kasdieniška turėjusi būti diena man tapo ypatinga. Ir ne tik dėl lauktuvių ...iš anapus (?!).

Aikštelėje darbuotoja nurodė, kur turiu palikti savo nešulį. Už vieno konteinerio štai ir kitas, kurio man reikia... o kas ant tako?

Tarp senų televizorių, dulkinų spintų ir keramikinių plytelių nuolaužų gulėjo nedidukas, visiškai naujas, nė kiek nesuteptas pliušinis drakonas.

Dar paeinu taku, kuriuo, regis, ką tik prabėgo išsiblaškęs vaikas. Nė vieno suaugusio žmogaus, juolab vaiko, nėra. Tik darbuotoja kitame aikštelės krašte ir aš – ankstyva tvarkinguolė. Koks pokštininkas čia buvo? Praėjo, o gal praskrido?! Kai mano rankos jau laisvos, pakeliu žaislą.

Žvelgiu į savo kolekcijos naujoką, šis linksmomis akutėmis-sagutėmis – į mane. Ir tarsi šūvis atskrieja mintis: „Šiandien – tavo gimimo diena!“ Suprantu, kad tai viso labo žaidimas. Arba „viso labo“ tradicinė dovana.

Kai jau galiu vairuoti, prašau savęs tai daryti atidžiai ir tik apie kelią galvojant.

„Norėčiau, kad tokią dieną aplankytum“ dar neprisimenu.

Po susitikimo su bičiuliais laukė antroji šio man svarbaus nutikimo dalis, dar labiau amą užimanti. Galbūt skaitantiems susidarys įspūdis, kad visa yra sugalvota... Ir aš ne viskuo galiu patikėti. 

Susitikimui ir arbatos degustacijai pasibaigus, dėlioju į lentyną puodelius ir matau, kaip mano draugė kalbasi su bičiuliu. Ji kiekvieną šeštadienį lanko artimųjų kapus, bičiulis ją pavėžėja iki kapinių vartų.

Šiandien jis skuba, nepaveš. Manęs Ugnė paprastai šia kryptimi važiuoti nekviečia, nes ją mielai pavėžėja draugas, o mane, anot jų pajuokavimų, kam jautrinti, juk kapai ne visiems patinka. Šį kartą mano nusiteikimų nepaisoma: „Ar tu automobiliu atvažiavai, ar galėtum?..“ 

Klausimą girdžiu tarsi praeities „Norėčiau, kad tokią dieną mane aplankytum“.

Mūsų artimieji ilsisi tose pačiose kapinaitėse. Važiuojame, apie nutikimą aikštelėje nekalbu. 

„Aplankiau tave. Tu taip stipriai to norėjai?“ – mintiju žvakelei plastant.

Viskas taip netikėta...

Šis rašinys dalyvauja konkurse „Nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“!

Prisiminkite pačius karščiausius ir įsimintiniausius nuotykius, kurių niekada nepamiršite. Galbūt išgyvenote romantiškiausią nuotykį? O gal patyrėte pačias smagiausias atostogas? Įgyvendinote seną svajonę ir aplankėte svajonių šalį, įsigijote svajonių namą? Pasidalinkite savo nuotykiu su visais skaitytojais ir laimėkite prizą!

Skelbiame rašinių konkursą „Nuotykis, kurio niekada nepamiršiu“. Dalinkitės savo istorijomis, kurių laukiame paštu bendraukime@lrytas.lt.

Prizas už daugiausiai skaitytojų sulaukusią istoriją – 100 eurų „Esperanza Resort & SPA“ dovanų čekis. Prabangus penkių žvaigždučių viešbutis įsikūręs unikalioje kvapą gniaužiančioje vietoje, ant Ungurio ežero kranto, už 13 km nuo Trakų centro. Vešlaus privataus miško apsuptoje teritorijoje. Pasidovanokite sau 5 žvaigždučių poilsį!

Konkurso laikas pratęsiamas. Jūsų rašinių lauksime iki spalio 10 d. Spalio 12 d. paskelbsime laimėtoją!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.