Riedėdamas Vokietijos keliais prisiminė ypatingą laiką: „Vyresnės kartos žmonės pamena“

2025 m. sausio 1 d. 22:51
Žiema. Koks trumpas, paprastas, kuklus žodis. Tačiau, sutiksite, kad tame paprastame kuklume slypi tiek visko – džiaugsmo, skausmo, linksmybių, rūpesčių, grožio, purvo, kad viskam surašyti reikėtų jaučio odos.
Daugiau nuotraukų (4)
Važinėdamas Vokietijos kalnų keliukais ir grožėdamasis pasakiškais žiemos vaizdais prisiminiau savo vaikystės žiemas. Pirmiausia, prieš akis iškyla tėvukas. Jis dirbo autobuso vairuotoju. Naujųjų metų išvakarėse grįžo namo visas pajuodęs ir pamėlynavęs nuo šalčio.
Stuktelėjus rimtam šaltukui pradėjo stingti kuras, šalti oro sistema. Tada pagrindinis būdas buvo – ant vielos galo apvynioji skudurą, pamirkai dyzeline, padegi ir tokiu fakelu šildai visus šąlančius automobilio „galus“.
Į kuro baką pildavo truputį žibalo, o kartais ir benzino, tai praskiesdavo dyzeliną, bet pagrindinis gelbėtojas nuo kelyje užklupusio didelio šalčio buvo atvira liepsna. Tada sunkvežimiuose buvo beveik viskas iš metalo, tai tų laikų automobiliai atviros liepsnos nelabai bijojo.
Pasukus tėvuko pramintu keliu, pačiam teko ne kartą patirti, ką reiškia tas kuklus paprastas žodis žiema.
Aišku, mieliau prisiminti žiemos teiktus malonumus, o jų tada buvo tikrai daug, nes žiema buvo žiema. Miesto čiuožyklose nereikėdavo jokio papildomo šaldymo. Ir beveik kiekvienas kiemas turėjo savo ledo aikštelę. Juk viskas buvo paprasta – išpylei kieme keletą kibirų vandens ir turi čiuožyklą visai žiemai, tik spėk sniegą nusikasti.
O sniego buvo, kaip sakoma, nors vežimu vežk!
Kur ten vežimu. Vyresnės kartos žmonės pamena, kaip miesto gatvėmis važiuodavo didžiulis sniego surinktuvas, didelėmis „rankomis“ grėbdavo sniegą, kuris transporterio juosta keliaudavo į iš paskos važiuojanti savivartį.
Dabar panašiai taip „skuta“ seną asfaltą nuo kelių. Asfaltą, bet, deja, ne sniegą.
Taip, vaikystės žiemos, tai graži pasaka, dabar, deja, tas retas žiemos pasakiškas išdaigas tenka patirti kelyje. Paskutiniu metu žiemą dažniausiai tenka važinėti Vokietijos keliais. Vokiečiai kelius prižiūri. Laisto, barsto, nelaukia, kol kelius padengs sniegas. Ypač daug dėmesio skiria kalnų keliukams.
Taigi, tas toks paprastas žodis žiema, o kiek daug galima apie tai rašyti, kalbėti, keikti, aukštinti, bet, žinote, gerbiamieji, aš žiemą myliu. Nesvarbu, kokia ta žiema, bet jos takeliais visada ateina Kūčios, Kalėdos. Linksmų švenčių ir, svarbiausia, sugrįžkite visi namo.
ŽiemaSniegaskeliai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.