Tą vakarą Katedroje (tada vadinamoje Paveikslų galerijoje) vyko vargonų koncertas. Grojo Bernardas Vasiliauskas. Po koncerto aš su savo mergina traukėm per Brodą (nežinantiems, tai – Gedimino prospektas). Ties Kudirkos aikšte (tada – Černiachovskio aikštė) prie mūsų priėjo trys nepažįstami vyrai ir rusiškai pasakė: „Gorkom komsomola, sledujte snami“ („Miesto komjaunimo komitetas, paskui mus“).
Visa jų povyza rodė, kad nebandytume priešintis, bet ir nebuvo jokio pagrindo bėgti. Juk mes tik paprasčiausiai ėjom. Vienas mūsų „palydovų“ buvo su randu veide.
Nuvedė mus į dabartinio dabartinio Konstitucinio teismo patalpas, antrame aukšte kažkokią tamsią salę. Pastebėjau, kad ten jau – apie 50 žmonių, visi jauni, visi ilgaplaukiai. Po gero pusvalandžio išėjo kažkoks veikėjas ir pasakė, kad mes sulaikyti siekiant nustatyti mūsų asmenybes, pagal įstatymą mes būsim laikomi iki trijų valandų. Ir išėjo.
Po kiek laiko pasirodė vienas aukštesnio kurso teisininkas, su kuriuo metus gyvenau viename bendrabutyje Čiurlionio gatvėje. Paklausiau, kas čia per nesąmonės. Jis pasakė, kad manęs nepažįsta ir išėjo. Bendrauti su kitais ten buvusiais netrukdė, tai sužinojau, kad čia visi vilniečiai atvesti iš Senamiesčio, stoties rajono, bet daugiausia – iš Brodo. Tada supratome, kad Kauno aidas atėjo ir iki Vilniaus, kad čia viskas dėl Kauno įvykių.
Apie 22 valandą pradėjo kiekvieną kviesti į atskirą kambarį. Man užėjus prie ilgo, žalia staltiese uždengto stalo sėdėjo trys ar keturi vyrai. Visi civiliais drabužiais. Kalba (tiksliau rėkimas) prasidėjo maždaug taip: „Tai, ką, manot, saujelė nacionalistų įstengs mums pasipriešinti?!“
Sakau: „Prie ko čia nacionalistai, iš koncerto ėjom ir mus čia atvedė“.
Sako: „Visa jūsų išvaizda rodo, kad jūs – tarybų valdžios priešai“.
Tada kitas jau švelnesniu balsu sako: „Jūs dar jaunas, ir mes tikimės, kad dar galite pasitaisyti. Duodame tris dienas, apsikirpk ir ateik čia – pasirodysi“. Labai keistas mąstymas – lyg visas pavojus tarybų valdžiai glūdėjo plaukuose: nebus plaukų, nebus nacionalizmo?
Ir išleido. Savo merginos tą vakarą nemačiau, nes ją pakvietė anksčiau, ir ji dėl patirto streso manęs nelaukė.
Šiek tiek teko pasitrumpinti plaukus. Ten pasirodyti nenuėjau, bet, matyt, galbūt tas aukštesnio kurso studentas „atbeldė“, kad „tas nacionalistas“ susitvarkė.
***
O ką jūs blogiausio / geriausio atsimenate iš Tarybų Lietuvos? Portalas lrytas.lt ir KNYGOS.LT kviečia dalyvauti rašinių konkurse ir laimėti net 5 A.Užkalnio knygas su jo autografu!
Ką daryti? Aprašykite, ką blogiausio (arba priešingai - geriausio) prisimenate iš Tarybų Lietuvos? Ką norite pamiršti, o gal priešingai - nenustojate ilgėtis? Kokios situacijos / nuotykiai / kuriozai susiję su tais laikais?
Jūsų istorijų, parašytų tvarkinga lietuvių kalba iki vasario 21 dienos laukiame adresu bendraukime@lrytas.lt arba įkeliant čia. Jeigu tik turite - prisekite ir tuos laikus menančių nuotraukų. 5 įdomiausių istorijų autorius paskelbsime vasario 24 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.