Kai nusileidau Vilniaus oro uoste, automobilių nuomos įmonei buvo keista, kad važiuosiu į regioną, o ne pasiliksiu sostinėje ar Kaune kur, neva, yra ką veikti...
Kai atvykau į regioną ir išsinuomojau butą, kaip keista buvo kitiems, kad ne viešbutį, nes juk atvykau iš užsienio, išgaliu daugiau.
Kai nuėjau į vietinį baseiną ir pirtyje sėdėdamas išsikalbėjau, tai vietinei merginai buvo keista, ką veikti regiono pirtyje, baseine, Lietuvoje... Ir dar iš užsienio?
Jai papasakojau, kad žmogaus kūnas susideda ne tik iš raumenų, reikia ne tik patenkinti bazinius instinktus pasivarčius Egipte prie jūros. Nuo to laimingesnis nebūsi.
Žmogaus kūnas turi ir mintis, todėl jam reikia ramesnės vietos ir Lietuvos regionas man puikiai tinka, nereikia ir sostinės su nuomojamais butais ar viešbučiais.
Bet, paaiškinau pašnekovei, kad yra dar ir siela, dvasia kūne, kuriai reikia kažko, kad ji užsipildytų harmonija.
Todėl remontuoju seną senelių namą Lietuvoje ne tam, kad tapčiau turtingensis, bet tam, kad išmokčiau kantrybės ir ištvermės, valios, tradicijų, vertybių išlaikymo. Šilumą ir komfortą aš galiu gauti ir sėdėdamas regiono pirtyje. Kam man tas Egiptas?
Man nereikia kalbėti užsienio kalba, nors jų moku tris, nereikia jaudintis, stresuoti. Puikiai jaučiuosi atsikėlęs ryte Lietuvoje ir kalbėdamas lietuviškai. Tai suteikia mintims ramybę.
O sielos, dvasios ramybę užpildo harmonija, teisingi darbai, pasirinkimai, tvirta valia, drąsa, užsispyrimas.
Pagalvokite patys, jei jau durnas emigrantas skrenda į Lietuvą kaip į namus, tai kuo Lietuva jums ne namai?
Gal jau metas nustoti bijoti, nebesižvalgyti į sostines ir užsienius, o tvarkytis savo kieme patiems? Gal metas tvarkytis taip, kad ir žodis emigrantas vieną dieną liktų tik istorijos vadovėliuose? Gal metas iš tikrųjų atsikratyti stereotipinio mąstymo?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
