Vyras paaiškino, kodėl moterys praranda gyvenimo džiaugsmą

Pirmiausia norėčiau padėkoti gerb. Melinai, kuri prabilo ir atkreipė dėmesį į mūsų visuomenės skaudulį – subobėjimą.

Autorius mano, kad nelaimingos asmenybės, negalėdamos džiaugtis savo gyvenimu, trukdo gyventi kitiems.<br> 123rf.com nuotr.
Autorius mano, kad nelaimingos asmenybės, negalėdamos džiaugtis savo gyvenimu, trukdo gyventi kitiems.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Butkaus Kumpis

May 30, 2018, 2:19 PM, atnaujinta Jun 12, 2018, 3:33 PM

Kaip ir minėjo autorė, tai nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai – sindromas. Diagnozė. Net ne liga, kaip teigia autorė, o sindromas. 

Praranda gyvenimo džiaugsmą

Autorė išskyrė, kad esminiai bruožai yra gyvenimo džiaugsmo praradimas bei pavydėjimas, kad kiti džiaugiasi gyvenimu. Taip, tai teisinga. Tačiau tai – ne esminiai bruožai.

Kai žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą ir ima jo pavydėti kitiems, ima vystytis daug daug neigiamų bruožų, tokių kaip apsileidimas, nevalyvumas, pamokslavimas ir moralizavimas, šventeiviškumas, išsigimstantis į davatkiškumą ir taip toliau, ir panašiai.

Priežasčių yra ir kitų. Štai minėto straipsnio komentatorius, slapyvardžiu Stebėtojas, paaiškina: „Nemaža dalis žmonių, deja, visą gyvenimą elgiasi ne taip, kaip patys norėtų, o atlikdami/vykdydami savo tėvų/senelių/giminių ir artimųjų valią bei pageidavimus. Arba tiesiog kopijuodami kitų žmonių elgesį – be jokio noro būti savimi. O jau noras tobulinti savo asmenybę – suvokiamas tik daliai iš mūsų“.

Čia galima koreliuoti ir su autorės išsakyta mintimi, kad tada žmonės praranda savo gyvenimą ir tuo pačiu gyvenimo džiaugsmą. Juk labai patogu ir paprasta negyventi savo gyvenimo, o tik vykdyti kažkieno primestus stereotipus.

Taip „įsipatoginus“ gyvenime, kai patiems nieko nebereikia galvoti, atsiranda tokių minčių, kaip kad: kas ką sakė-pasakė, kas kaip gyvena, ką daro, kodėl, ar jie yra paklusnūs nustatytai kažkieno tvarkai ar ne.

O jei nepaklusnūs, tada reikia smerkti, burnoti, bjaurotis, moralizuoti, nes kaip gi jie išdrįso gyventi kitaip nei aš gyvenu, kaip jie drįso, ką jie sau leidžia!

Todėl viskuo nepatenkinti asmenys asmenys jaučia pareigą kitus ėsti.

Štai komentatorė, pasirašiusi slapyvardžiu Epidemija, pabrėžia: „<...> Labiausiai suėdami artimiausiai esančių žmonių gyvenimai: „Žiūrėk, kokia tavo draugė ar žmona nevala – puodai neblizga, mėsa ne tokia nupirkta, per mažai žirnelių bulvienėje".... O tada jau kaip lavina: "Tu net taip ir ne su ta (tuo) gyveni... Kokie dar mokslai? Kada vyrui valgyti padarysi? Kada šeimai ant duonos uždirbsi?“ Taip suėdami gyvenimai... “

 

Vyrai tokiais tampa tada, kai praranda savo nuomonę. Galutinai liga ir vyrams išsivysto, kai jiems tampa malonu kitus žmones apkalbėti dėl jų intymaus gyvenimo. 

Turbūt todėl diskusijose komentatorei Astai, kuri guodėsi, kad ją stebi terasoje kaimynė ir apkalbinėja. Klausia, ką daryti. Jai buvo duotas toks atsakymas: „<...> savo pačių kieme pasimylėkite. Visus metus dėl pletkų bus ramybė. Nes apie ką nors kita nebepletkins, užteks tik to“.

Tai pačiai Astai buvo pateiktas ir kitas patarimas: „Manau, kad yra tik du keliai. Vienas būdas yra visiškai ignoruoti, nebendrauti, nekreipti dėmesio. Arba meluoti.

Pavyzdžiui, klausia, kur eini, ar į darbą, atsakyk, kad ne, jau mėnuo nebedirbi.“ 

Manipuliavimas

Žmonės manipuliuoja labai įvairiai. Pirmiausia, tai paprastas veidmainiavimas, fizionomijos raitymas, kai ko nors joms iš jų reikia. Taip pat stengiamasi inkšti ir dejuoti, bandant taip sukelti aplinkinių gailestį. Tuo pačiu tai ir kaltės jausmo sukėlimas kitiems: „Matai, kaip aš blogai jaučiuosi, kad man nepaklusai“.

Tai ir nuolatinis džyrinimas ir bambėjimas kaip su pjūklu: „Aš geriau žinau, daryk, kaip sakau, kodėl nepadarei, aš už tave geriau galiu nuspręsti, nes esu vyresnis/-ė, labiau išsilavinęs/-usi, man dar padėkosi“ ir taip toliau, ir panašiai.

Kodėl žmonės ėda kitus ir manipuliuoja? Nespatys yra nelaimingi, negalėdami džiaugtis savo gyvenimu dėl savo kvailų įsitikinimų ir dėl to trukdo gyventi kitiems.

Tuos kvailus įsitikinimus galėjo galimai lemti dar baudžiavos ilgi amžiai bei sovietinė okupacija, nes abi šios santvarkos reikalavo paklusnumo.

Bet aplinkiniai žmonės, gyvenantys šalia jūsų, yra nekalti dėl to. Atsipeikėkite pagaliau, neėskite kitų  ir nebrukite savo stereotipų, nuropokite nuo sprando kitiems.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.