Stebim LKL finalines rungtynes. Tik kyla labai daug klausimų... Mes atsiliekam nuo gyvenimo ritmo, ar čia dabar jau normalu tai stebėti šeimai, turinčiai vaikų?
Per rungtynes girdim tik šūkius su keiksmažodžiais. Tai klausimas vienas, ar mes galim ateiti stebėti rungtynių su nepilnamečiais vaikais, nors ir mums, suaugusiems, jau nėra malonu to klausytis.
Gal tada reikėtų laiką keisti ir rungtynes pradėti po 23 val.?
Kai keikiasi per televiziją, (pavyzdžiui, viešai rodomose laidose, mes uždedame pypt!), o kaip šioje situacijoje reaguot į tuos vis k... b... p... ir t.t, užsikimšti ausis?
Gal tokiu atveju tada mes galim vieni be tų riaušininkų (neva klubo palaikymo fanų) palaikyti komandas? Ar mes lauksim, kol tie „fanai“ prieis iki tokio lygio, kaip kaimyninėje šalyje futbolą „palaiko“?
Jau matėme šio vakaro rungtynėse, kad kova vyksta ne krepšinio aikštėje, o tiesiog kur daugiau vadinamų klubų fanų, visuomenės neretai pavadinamų riaušininkų?
Gal vis tik būkim krepšinio tauta (bent jau kol kas mus taip vadina Europa), bet jei mes tokiu keliu eisim, klausimas, ar ilgai dar taip vadinsimės?
Mes labai norim turėti gerą krepšinio vardą „Lietuvos krepšinio tauta“! ir tikimės, kad neleis kažkas to griauti.
Mes tik norim turėti gražų konkurencingą krepšinį ir kad jame galėtų dalyvauti visi – ir šeimos su vaikais, ir seneliai su anūkais.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
