Jaunimas parke
Norėtųsi papasakoti tai, kas mane dar iki šiol pribloškia. Neretai tenka eiti į parką. Vedžioju ten šunį ir vaikštinėjame su žmona. Kiekvieną pavasarį mūsų parke yra sutvarkomi ir nudažomi suoliukai. Bet rudenį jie dažniausiai primena kažkokį daiktą, likusį po karo. Ir priežastis tam viena. Nemokėjimas, o galbūt ir nenorėjimas suvokti, kam tie daiktai reikalingi.
Vieną dieną parke pastebėjau keletą tvarkingai apsirengusių merginų ir vaikinų, kurie buvo padėję savo sedimąsias ten kur reikia atsiremti, o savo purvinus batus užkėlę, kur reikia sėdėti. Ir iš pirmo žvilgsnio tai nebuvo asocialių šeimų vaikai, kurių neaugin ir neauklėjo tėvai. Tačiau jų elgesys buvo grubus ir nepateisinamas.
Viena pro šalį ėjusi garbaus amžiaus ponia jiems mėgino paaiškinti, kad toks elgesys normalioje visuomenėje nepriimtinas. Ir žinote kas buvo atsakyta? Pirmiausia buvo užkabintas moters amžius.
Po to bobutei pasakė, kad jei kišis, daugiau gali ir senatvės nebesulaukti. Tai buvo žiauriau nei spjūvis į veidą. Senolės veide skausmas sumišo su neviltimi.
Reikia rasti užsiėmimų
Mėginau apginti moterį, bet mano argumentai apie pagarbą vyresniam žmogui ir turto, kuris jiems nepriklauso, niokojimą, atsimušė į arogancijos sieną. Jaunuoliai pasakė, kad geriau neaiškintume, nes jiems giliai vienodai. Žinoma, tai buvo pasakyta riebiau.
Arogancija augo, jaunimas aiškino, kad čia ne jų turtas ir panašiai, kad vis tiek kitais metais viskas vėl bus sutvarkyta. Taip taip, kai tu už nieką nemoki ir žinai tik savo teises ir net nenori žinoti savo pareigų, yra lengva aiškinti. Ir, žinoma, mokate profesionaliai reikalauti iš savo tėvų visko, ko užsinorite. Bet, žinokite aš tikrai nenoriu, kad už mano mokamus mokesčius nuolat remontuotų piemenių sugadintą valstybės turtą.
Nuo jaunimo nukenčia ne tik suoleliai, bet ir apšvietimo stulpeliai, šiukšlinės ar lauko treniruokliai. Mano patarimas jaunimui būtų užsiimti naudinga veikla, kaip knygų skaitymas, sportas ir t.t.
Galima padėti savo senai kaimynei suskaldyti malkas ar užsiimti savanoriška veikla.
O jei norite išsiskirti, tai galite pareiti su mėšlina avalyne, atsisėsti ant stalo, o kojas susidėti ant sofos ar fotelio. Juk koks skirtumas, tėvai nupirks kitus. Arba nusipirkti metalinę beisbolo lazdą, pareiti namo ir prasieiti per namų porcelianą ir nuoširdžiai subaladoti tėvų mašiną. Juk kitais metais nusipirks naujus. Tada nereikės nei žmonių užkliuvinėti, nei valstybės turto niokoti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
