Akcija trešnėms
Veiksmas vyksta viename didžiųjų prekybos centrų. Nuolaida trešnėms. Suapvalinus kaina vis tiek sunkiai įkandama, pavyzdžiui, pensininkams ar sunkiau pragyvenantiems – 3 eurai už kilogramą.
Uogos subertos į dėžes, kuriose rausiasi kelios jaunos moterys. Šalia laukia vaikai. Dukra paklausė, ar pirksim trešnių.
Visai neseniai turgelyje už kilogramą trešnių prašė dvylikos eurų. Tokia kaina net mums – šeimai, kur dirba ir uždirba abu tėvai, pasirodė sunkiai įkandama. Tada trešnių nepirkau, dabar kojos pačios nunešė į dėžių pusę. Priėjau, pažiūrėjau į dėžes ir net nupurtė.
Norint rasti sveikas uogas, reikia raustis po dėžes ir čiupinėti kiekvieną uogelę. Jei imtum saują, tai beveik visos trešnės būtų supuvusios.
Va taip va. Trys eurai už kilogramą puvėsių. Dabar supratau, kodėl moterys taip ilgai užtrunka prie dėžių su uogomis. Jos ieško sveikų, nesugedusių uogų. Nuo vaizdo man net sudiegė širdį.
Nenorėjo, kad matytų dukra
Paėmiau dukrą už rankos ir nusivedžiau toliau. Galvoje sukosi mintys apie prekybos centrų požiūrį į klientus. Apie požiūrį į žmones, kurie suneša prekybos centrams milijonus. Tikriausiai prekybos centro politika yra tokia – pirkėjai ne kiaulės, padarysim nuolaidą, viską išpirks ir suvalgys.
Užsienyje tokias prekes iššveistų lauk. Bet čia Lietuva. Čia galima iki begalybės tyčiotis iš žmonių, neturinčių kito pasirinkimo.
Buvo pikta, net šiame prekybos centre panašius vaizdus tenka stebėti ne pirmą kartą. Ankstyvą pavasarį dėžėse gulėjo švieži kopūstai. Kaina baidė akis – pusantro euro už kilogramą. Kai kopūstai apvyto ir prarado prekinę išvaizdą, o ant lapų atsirado rudos dėmės, staiga atsirado ir nuolaida.
Pernai su nuolaida pardavinėjo arbūzus, bet niekas jų nepirko. Mat nuolaidą siūlė arbūzams, kurių oda trūkinėjo, o prarūgęs minkštimas su putomis virto lauk ir tekėjo ant prekybos centro grindų. Visas daržovių skyrius dvokė gendančių arbūzų raugu.
Galėčiau vardinti ir vardinti: pajuodę bananai su nuolaida. Prarūgę, rūgštūs ananasai su nuolaida. Pajuodę žiediniai kopūstai su nuolaida, plastiko pakuotėse pūvančios salotos ir špinatų lapai su nuolaida, svogūnų laiškai apipuvusiais galais, su nuolaida, košės konsistencijos pomidorai su nuolaida. Parudavę besėklės vynuogės su nuolaida...
Nors prekybos centrai garsiai reklamuojasi ir per visus galus giriasi tiekiamų produktų kokybe, metų metus tas pats liūdnas scenarijus. Prekių kokybė paskutinėje vietoje, taip pat pagarba pirkėjui ir rūpestis pirkėjų sveikata (nežinai, kiek žalos gali padaryti sugedusios, bakterijomis knibždančios daržovės). Svarbiausia nepatirti nuostolių, svarbiausia iškišti užsigulėjusias prekes.
Aš suprantu, kad prekybos centrai susiduria su dviem problemomis. Pirkėjų mažėja, mažėja pelnai. Belieka tik iš tų, likusių išsunkti viską ir nesvarbu kokia kaina.
Vis sunkiau rasti darbuotojų, kurie sutiktų vergauti už elgetiškus atlyginimus. Bet jei pakelsi atlyginimus ir atsiras žmogus, kuris išrankios supuvusias daržoves ir vaisius, prekybos centrui sumažės pelnas. O to nesinori. Labai labai nesinori.
Juo labiau, kad atsiras pirkėjai, kurie per neapsižiūrėjimą įsimes į maišelį puvėką ir už jį sumokės. Pelnas gautas ir visai nesvarbu, kad žmogus parsineš į namus netinkamą vartoti produktą. Visai nesvarbu, jei tas žmogus pvz. vos galą su galu sudurianti mama, kurios vaikams šviežios daržovės būtinos, todėl tenka medžioti nuolaidas. Visai nesvarbu jei tas žmogus – pensininkas, kuriam šaltuoju metų laiku šviežios daržovės neįkandama prabanga. Kuris pirko agurką, porą pomidorų salotoms. Kuris gali sau leisti salotas vos kartą per mėnesį...
Pasidarė vos ne iki ašarų skaudu. Jei turėčiau pasirinkimą prekybos centrą apeičiau ratu, deja. Panašių vaizdelių esu mačiusi ir kituose prekybos centruose. Net tuose, kurie skelbiasi, kad vaisius ir daržoves perrenka kas valandą.
Gyvenant mieste vienintele alternatyva lieka turgeliai, bet ir ten ne ką geriau. Visų pirma kainos pašoko iki sunkiai suvokiamų aukštumų. Juk būtent turgelyje už kilogramą trešnių prašė dvylikos eurų. Ir turgelių prekybininkai pradeda sekti prekybos centrų pėdomis – savo akimis mačiau braškes, virš kurių puikavosi patraukli kaina – 1.5 euro už kilogramą.
Kaina patraukli, bet uogos... sutežusi, papilkėjusi masė, o ne uogos. Pirkit žmonės. Jūs mums nerūpit, bet kam tai rūpi? Svarbiausia pirkit.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
