Ar verta porai tuoktis, duoti įžadus vienas kitam kai aplinkui skiriasi draugai ir pažįstami? Ar gali žmogus būti laimingas, įsipareigojęs visam likusiam gyvenimui?
Mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad žmonės gyvena laimingesnį ir sveikesnį gyvenimą šeimoje, negu nesusituokę ir neįsipareigoję vienas kitam. Mičigano universiteto mokslininkų Loiso Verbrugge‘o ir Jameso House‘o darbai atskleidžia, kad laimingi sutuoktiniai gyvena ilgiau ir jų sveikata geresnė nei sugyventinių ar išsituokusiųjų.
Lektorius ir rašytojas Vytautas Jančiauskas savo knygoje „Mūsų santykių ritualai“ taip pat aprašo įdomų eksperimentą, kurio metu išaiškėja, kas lemia pasirinkimo laimę.
Harvardo universiteto mokslininkai surengė fotografijos seminarą, į kurį pakvietė grupelę paskutinių kursų studentų. Jiems reikėjo padaryti 12 nuotraukų ir nufotografuoti tai, kas jiems buvo mieliausia ir brangiausia universitete: dėstytojus, vietas, daiktus.
Iš 12 fotografijų jie turėjo išsirinkti 2 labiausiai pavykusias, išryškinti nuotraukas ir išspausdinti jas ant A3 formato fotopopieriaus. Tada studentai buvo prašomi iš dviejų mylimiausių fotografijų pasirinkti vieną ir atiduoti ją universitetui, o kitą pasilikti sau.
Vienai grupei studentų buvo pasakyta, kad jie dar turi dvi dienas, per kurias gali persigalvoti dėl pasirinktos nuotraukos. O kitai studentų grupei galimybė persigalvoti nebuvo palikta. Po kelių dienų buvo ištirtas studentų pasitenkinimo pasiliktomis fotografijomis lygis.
Grupė studentų, kuri neturėjo galimybės persigalvoti, jautėsi labai patenkinti savo pasilikta fotonuotrauka, o grupė studentų, kuri turėjo galimybę pagalvoti dvi dienas, vis dar klausė savęs ar teisingai pasirinko nuotrauką ir abejojo savo veiksmu.
„Viskas yra pasirinkimas. Meilėje jis, arba kitaip apsisprendimas, taip pat labai svarbus. Turėdamas galimybę rinktis, kurį vyrą ar moterį mylėti, žmogus yra nelaimingesnis už tą, kuris pasirinko mylėti vieną žmogų ir myli jį, kol mirtis juos išskirs“, – rašoma apie eksperimento išvadas knygoje „Mūsų santykių ritualai“.
Taigi, gyvenimas įsipareigojus žmones daro laimingesniais ir sveikesniais. Tačiau, ką daryti, kai pora nėra religinga? Ar gali du žmonės įsipareigoti vienas kitam visam likusiam gyvenimui ne bažnyčioje? Civilinėje santuokoje tokio įsipareigojimo nėra, bet ir ji liudija apie žmonių apsisprendimą ir norą sukurti darnią šeimą.
Kaip duoti įžadus nereligingai porai?
Santykių konsultantas Vytautas Jančiauskas duoda vertingų patarimų, ką daryti nereligingai porai. Jis sako, jog du žmonės gali įsipareigoti vienas kitam pačių susikurtu tekstu, žodžiais, kurie būtent jiems asmeniškai turės aukso vertę. Šie žodžiai ir bus neatšaukiami įžadai vienas kitam.
V. Jančiauskas pataria moterims neversti vyro tuoktis bažnyčioje, jeigu jam tai neturi jokios prasmės, bet pagalvoti, kas asmeniškai vyrui turi labai didelę vertę, nes galbūt tai ir bus jo „asmeniška bažnyčia“.
Pavyzdžiui, jeigu vyrui labai svarbu yra darbas, bendradarbiai, komanda, kodėl gi nesurengti vestuvių darbovietėje su savo sugalvota priesaika. „Esu 100 proc. tikras, kad tokios vestuvės tiems vyrams, kurie už viską labiau vertina darbą, būtų daug paveikesnės nei eilinės „veselės“ bažnytėlėje. Mes turime surasti savo „bažnyčią“, turime suvokti, kad pajėgiame įsipareigoti, nes tik tai gali padidinti mūsų laimę. Tačiau tai turi būti 100 proc. tikra“, – rašo V. Jančiauskas.
Kad ir kokius priesaikos žodžius pora sugalvotų, nesvarbu, kokioje vietoje jie būtų ištarti, svarbiausia, kad jie būtų tariami iš visos širdies, iš pačių jos gelmių, su tvirtu ir neatšaukiamu pasiryžimu laikytis savo žodžių.
Kad ir kas benutiktų gyvenime, tegul pora ieško išeičių, bet nebėga nuo savo žodinio įsipareigojimo. Ir kiekvienais metais tegul pora atnaujina savo įžadus vienas kitam pasikvietę savo šeimos narius, vaikus, galbūt netgi papildę įžadų tekstą. Tegul jie nepamiršta, kad ištarti žodžiai vis dar galioja.
Nors atrodo ir baugu taip pasižadėti vienas kitam, juk niekas nežino, kaip susiklostys ateitis, kokios problemos laukia šeimos. Tačiau, daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad būtent toks neatšaukiamas pasiryžimas padeda porai likti kartu visą gyvenimą. Verta to siekti, nes skyrybos turi dideles neigiamas pasekmes, jas lydi stresas, depresija, menkavertiškumo jausmas, nusivylimas žmonėmis ir gyvenimu.
Skyrybas sunkiai išgyvena ir vaikai. Žinoma, būna situacijų, kai šeimoje kenčiama dėl psichologinio ar fizinio smurto, alkoholizmo, azartinių lošimų. Tada, galbūt reikėtų išsiskirti ir nepasilikti aukos pozicijoje. Tačiau daugeliu kitų atvejų galima išvengti skyrybų. Ir jeigu abu sutuoktiniai, susiduriantys su problemomis ieškos išeičių, konsultuosis, tobulės ir ieškos atsakymų, jiems atsivers žymiai didesnės galimybės išsaugoti savo santuoką.
Markas Gungoras, pasaulinio populiarumo sulaukusių seminarų „Per juokus į geresnę santuoką“ autorius, aprašo vieno savo draugo patirtį.
„Vienas mano draugas, teisininkas, man papasakojo: „Mano pirmoji santuoka buvo atsidūrusi visiškoje aklavietėje. Jaučiau, kad teisus esu aš, o ne žmona, todėl ilgai neištvėriau. Antroje santuokoje pradėjau pastebėti tą patį, kas sugriovė mano pirmąją santuoką. Maniau, kad vėl blogai pasirinkau savo partnerę, bet šį kartą nusprendžiau keisti santuoką, o ne sutuoktinę. Dabar viskas yra kitaip. Aš myliu savo antrą žmoną, bet suprantu, kad taip pat galėjau mylėti ir pirmąją ir išvengti skyrybų pragaro“, - rašo Markas Gungoras.
Branginkime savo ir mylimo žmogaus laimę ir sveikatą, juk gyvenimas toks trumpas! Būkime laimingi ir atsakingi, vyrai ir moterys, nebijantys įsipareigoti vienas kitam visam likusiam gyvenimui. O kokią formą pasirinkti – tegul tai bus kiekvienos poros nevaržoma kūrybinė laisvė!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
