Be jokios abejonės tobulumui ribų nėra, galima ir reikia kritikuoti už taisomų kelių rangovų nepakankamą kokybės kontrolę, galima ir reikia duoti pastabas dėl nepakankamo derinimo su miestiečiais ir ypatingai architektų bendruomenės atstovais miesto infrastruktūros plėtros projektų.
Bet miestas vis tiek veržliai ir užtikrintai eina į priekį, kad ir kaip labai tai kažkam nepatiktų. Kaunas jau senai nebėra kuro kolonėlė tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir niekada daugiau (nuoširdžiai tuo tikiu) nebebus.
Kalbant apie paminklo pastatymą Kaune manau neetiška asmeninę nuomonę brukti kaip apibendrintą. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Mano asmenine nuomone, į Vyčio paminklą nebūtina žiūrėti kaip į simbolį, atgrasantį nuo priešų. Šiandieną, mano nuomone, nei savo rūsčiais veidais (jais nebent galime didžiuotis kaip išsaugotu sovietiniu paveldu), nei rūsčiais paminklais potencialaus priešo neatbaidysime.
Apsiginti nuo priešų padės tik laisva piliečių dvasia (štai ją mes visi ir privalome ugdyti dirbdami su jaunąja karta, neužmiršdami pirmiausiai asmeninio pavyzdžio) ir kaip priedas prie to, pakankamas finansavimas gynybai.
Paminklas blogas ar geras nėra labai sunku vertinti nežinant kiek pastangų, laiko ir pinigų reikia iki jo atidengimo.
Mes visi esame laisvi piliečiai, tokiais turime ir išlikti, tokia laisva dvasia taip pat turime auklėti savo vaikus ir anūkus. Taigi kritikuokime, kritikos niekada nebūna per daug, o jei ji konstruktyvi ir argumentuota tai netgi labai padeda dirbti ir surasti optimalius sprendimus. Ir vis dėl to nepaisant išsakytų visų pagrįstų ir nepagrįstų trūkumų apie paminklą, mano nuomone jis papuoš mūsų miestą. Paryžiuje dabartinis jo simbolis, Eifelio bokštas, užpraeitame amžiuje taip pat buvo per pusę suskaldęs prancūzus ir teisę atsirasti gavo tik labai nedidele persvara.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
