Viešnagė Londone atvėrė akis: „Pamačius vietines ištiko kultūrinis šokas“

Paauglystėje buvau kompleksuota iki alpulio. Nekenčiau savo kūno, gėdinausi savo netobulų formų. Bręsti pradėjau anksti, anksčiau už klasiokes. Jos vis dar buvo panašios į berniūkščius, o aš jau įgavau moteriškas formas, todėl sulaukdavau nepageidaujamo dėmesio. Kažkuris klasiokas leptelėjo „stora“, tai prilipo kaip koks pleistras ir lydėjo mane iki dešimtos klasės. 

 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Nuvykusi į Londoną lietuvė suprato, kad per daug save varžė ir kompleksavo.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Milka

2018-07-17 19:23, atnaujinta 2018-07-18 13:56

Jautėsi nepatraukli

Niekada nesusimąsčiau esanti patraukli, to nepastebėdavau. Paauglystėje rengiausi vien plačiais beformiais drabužiais, kad tik viską „paslėpčiau“ nuo kritiškų žvilgsnių.
 
Suaugus niekas nepasikeitė. Net sulaukusi pilnametystės, kai vaikiški kompleksai išnyksta, vis dar jaučiausi esanti baisi. Daugiausia prie to prisidėjo santykiai su vaikinais. Meilių seilių nebuvo, bet turėjau labai daug vaikinų draugų. 

Augau su vyresniais broliais, rasti bendrą kalbą su vyriška gimine man nebuvo problemų. Brolių draugelių kompanijoje ir universitete aš buvau „savas bičas“. Toks savas, kad vaikinai nesikuklindavo man girdint apkalbinėti kitų panelių. 

Prisiklausydavau visko tiek, kad ausys linko, o mano kompleksai ir nevisavertiškumo jausmas augo kaip ant mielių. Jie be skrupulų tyčiodavosi iš merginų figūrų. Vadino merginas ne pačiais maloniausiai epitetais, be jokių skrupulų aptarinėdavo kūno dalis, kritika liejosi per kraštus. Ką ten paprastos panelės, vaikinai su giliausia panieka pliekdavo net scenos žvaigždes! Ana baisi, kita dar baisesnė...

Prisiklausiusi tų kalbų norėdavau tik slėptis po pernykščiais lapais. Kuo toliau klausiausi, tuo realesnė atrodė perspektyva praleisti gyvenimą senmergės kailyje su penkiais nutukusiais katinais pašonėje. Mano draugų reikalavimai panelėms buvo tokie, kad jaučiausi jų nesiekianti nė pro kur. Jei jau kuris sutiktų nusileisti iki santykių su panele, tai tik su supermodeliu, kuri šliaužiotų apie jį keliais, būtų iki ausų įsimylėjusi ir neštų dantyse šlepetes. 

Londonas atvėrė akis

Mano požiūris į lietuvius vaikinus ir save pačią apsivertė aukštyn kojomis, kai išvažiavau pas draugę į Jungtinę Karalystę. Londonas apsuko man galvą. Niekada nebuvau milžiniškame mieste (atsiprašau, Vilnius nesiskaito) ir niekada nebuvau mačiusi tokios žmonių įvairovės. Nebuvau jutusi tokio gyvenimo ritmo. 

Bet ne tai mane labiausiai pribloškė. Jau pirmą dieną man į akis krito daugybė meiliai burkuojančių porų, kur panelės tikrai toli nuo lietuvių vaikinų įsivaizduojamos „tobulybės“. Mačiau daugybę ne manekeniškos išvaizdos panelių su labai simpatiškais vaikinais. Paprastų paprasčiausių panelių. Jų vaikinai neatrodė nelaimingi ar nuskriausti. Nekreipdami dėmesio į aplinkinius jie ramiai vaikščiojo gatvėmis, bučiavosi, laikėsi už rankų, glaustėsi, juokėsi ir atrodė labai laimingi kartu. 

Tai buvo savotiškas kultūrinis šokas. Draugė, panaudojusi neginčijamą argumentą „Ko kompleksuoji, tavęs čia niekas nepažįsta!“, įbruko mane į tokius rūbus, kurių Lietuvoje tikrai nebūčiau apsirengusi. Nustebau sulaukusi dėmesio ir žavėjimosi mano „gražia figūra“, nors gimtinėje jaučiausi esanti tikra išsigimėlė. 

Staiga susivokiau, kad nesu jokia storulė. O jei ir būčiau, šimtai gerokai stambesnių merginų lyg niekur nieko vaikšto laimingai įsikibusios gražuoliams vyrukams į parankę ir joms giliai nusispjaut. Panašu, kad ir jų vaikinams giliai nusispjaut. Jie atrodo laimingi.
Grįžusi į savo draugus ir jų kalbas pradėjau žiūrėti visai kitaip. 

Suprato bjaurią tiesą

Supratau bjaurią tiesą: mūsų vaikinai siaubingai susireikšminę šmikiai. Išlepinti merginų dėmesio, todėl save pervertina.

Nusprendžiau šiek tiek pažaisti. Kai vėl atsidūriau draugų kompanijoje, laukiau nesulaukiau, kada prasidės įprastos kalbos „visos mergos baisios, o mes nuostabūs“. Pasiklausiau, o tada pasakiau, kad susidariau reikalavimų sąrašą savo būsimam vaikinui. 

Pradėjau vardinti stebėdama vaikinų reakciją. Pasakiau, kad jei jau susidėčiau su kuo nors, tai nė vienas jų netiktų. Maniškis turi turėti reljefišką pilvo presą, plačius pečius, būti aukštas, protingas, neieškantis žodžio kišenėje, romantiškas, švelnus, su gražiais bicepsais, tricepsais ir krūtinės raumenimis. Išsilavinęs, su galingu naujausio modelio automobiliu, su nuosavu būstu prestižiniame sostinės rajone ir modernia vila Ispanijos pajūryje. 

Iškart supratau, kad pataikiau į labai skaudžią vietą. Reikėjo matyti, kaip ištįso jų veidai! Iš pasipūtusių mačo staiga visi iki vieno virto nuskriaustais berniukais, iš kurių negera teta atėmė žaislinę mašinėlę. Pradėjo mikčioti, kažką lementi „nu tu čia užlankstei...“ Atrodė tokie vargšeliai, net pasidarė gaila, kad atvėriau jiems akis.

Nuo tada praėjo pakankamai laiko, kad iš esmės peržiūrėčiau savo požiūrį į vaikinus. Užuot galvojusi, ko jie nori ir tikisi, pradėjau galvoti, o ko gi noriu aš pati. 

Tai padeda bent jau kovoti su kompleksais. Jų nebeliko, išsisklaidė kaip dūmas. Tik viena bėda: bijau, kad čia nerasiu pakankamai gero vaikino. Kai pradėjau į juos žiūrėti kritiškai, supratau – net atmetus automobilį, pinigus, būstą prestižiniame rajone, vilą Ispanijoje, palikus vien bicepsus tricepsus ir protinius sugebėjimus, nelabai yra iš ko rinktis. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.