Kyla įtarimas, kad tokie kriterijai čia visiškai nesvarbūs. Bent jau viename privačiame Kauno darželyje, kuriame ir vaikas, ir jo tėvai per trumpą laikotarpį pateko į aibę nemalonių situacijų. Tokias situacijas sudarė ne kas kitas, o to darželio direktorė ir vaikų auklėtoja viename asmenyje!
Neturiu pedagoginio išsilavinimo, neturiu bendravimo su mažais vaikais įgūdžių, bet turiu pinigų: nusprendžiu įsteigti privatų darželį, sumoku už patrauklų šios įstaigos pristatymą interneto svetainėje, ir – pirmyn! Štai toks – galima manyti – šio darželio savininkės verslo planas ir dabartinės veiklos kredo!
Viltis – privatus vaikų darželis
Keliasdešimt kilometrų nuo Kauno įsikūrusi jauna šeima susilaukė vaikelio (pavadinkime jį Jonuku), kuris iki trejų metų kuo puikiausiai vystėsi, buvo guvus, energingas, visada su šypsena veide. Mažylis pradėjo lankyti vietos darželį. Viskas ten buvo gerai, vaikas į jį noriai eidavo, mielos ir malonios buvo auklėtojos.
Tačiau Jonukas mažai ir neaiškiai kalbėjo, todėl rūpestingi tėvai nusprendė sūnų perkelti į privatų darželį, kuriame, kaip tikėjosi, dirbs patyrę vaiko raidos ugdymo specialistai, taigi bus sudarytos visos galimybės sūnui greičiau tobulėti, o bendraujant su būriu bendraamžių – socializuotis.
Artimiausi privatūs darželiai – tik Kaune. Tėvai, susipažinę su interneto svetainėje įkelta informacija (darželis itin patraukliai pristatytas, todėl atrodė, kad nieko geriau neįmanoma rasti), pasirinko darželį Šilainiuose.
Naują narį, kaip prisiminė mažylio mama, darželio direktorė priėmė išskėstomis rankomis. Ir nieko keista – šios privačios įstaigos lankymo kaina yra pakankamai solidi, taigi vaikučių nėra daug.
„Direktorę iškart informavome, kad sūnus dar normaliai nekalba, tačiau ji nematė problemos, esą nieko tokio, yra ir daugiau nekalbančių vaikų, – prisiminė mažylio mamytė, kuriai pirmasis pokalbis su darželio vadove, kartu dirbančia ir vaikų auklėtoja, paliko puikų įspūdį. – Pagalvojau, kad tokios mielos auklėtojos vaikai negali nemylėti.“
Grupėje, kurią lankė Jonukas, buvo 7 vaikai. Jonuko mama su direktore ir auklėtoja dalijosi visa informacija, nuolat domėjosi, kaip vaikui čia sekasi, kokia jo savijauta, kuo jis užsiima ir t.t.
Jonukas į darželį noriai važiuodavo, įprato prie čia nustatytos tvarkos ir režimo, taigi atrodė, kad viskas bus puiku. Tačiau kai Jonukui buvo diagnozuotas autizmas, darželio savininkė ėmė visais būdais stengtis, kad tik Jonuką tėvai perkeltų kitur.
Kitokių vaikų darželis nepageidauja
Mama pastebėjo, kad kiti vaikai, kurie į darželį ateina su vaistų buteliukais, direktorei neužkliūva, o jei tik Jonukas šnirpšteli nosimi, mama iškart gauna nurodymą jo į darželį nevesti, nes „kitus užkrės“.
Jonukas mielai sėda prie molberto, yra nutapęs ne vieną piešinį, kurie puošia namų sienas, tačiau kai darželyje buvo įkurta mažųjų dailės studija, direktorė Jonuko tėvams apie tai net nepranešė – prasitarė kitų mažylių tėvai.
Direktorės atsakymas mamą pribloškė: „Jonukas nemokės piešti! O juk jis piešia nuo pusantrų metukų, be to, dailė yra viena sėkmingiausių autistų terapijos formų!“
Vaikai buvo vežami į ekskursiją, tačiau Jonuko tėvams apie ekskursiją pranešė tą patį rytą! Šeima gyvena net ne Kauno, o tolimesniame rajone, todėl per keliolika minučių pristatyti vaiko į darželį niekaip nepavyko. Akivaizdu, kad Jonukas ekskursijoje buvo nepageidaujamas.
Apskritai, jei kokia šventė ar renginys, Jonukas lieka nuošalyje, nes darželio vadovybė nusprendžia, kad jam bus per sunku, kad jis nemokės, nesugebės...
Apie kokį tad ugdymą šiame darželyje gali būti kalbama? Ir ką tuomet reiškia skambūs iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rūmų ataidintys patikinimai apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę, jei jau nuo mažų dienų jie ignoruojami, stumiami šalin?
Negana to, privataus darželio direktorė ėmė kviestis tėvus atvykti pasikalbėti, nes esą darbuotojos nežino, kaip su Jonuku dirbti, nežino, kaip jį ugdyti, nesugeba to daryti. Jonuko tėvai – išsilavinę žmonės, todėl net nenutuokė, kad vaikų darželyje, ir dar privačiame, kur kas mėnesį tėvams už vaiką tenka sumokėti didžiulius pinigus, gali dirbti tokiam darbui nepasirengusios darbuotojos!
Akivaizdus nepasitenkinimas, tėvų užgauliojimas, vaiko žeminimas – kiek galima kentėti? Tėvai buvo priversti dairytis vaikui kitos ugdymo įstaigos. Kai tai sužinojo, direktorė esą kone kasdien ėmė klausinėti, kada Jonukas išeis. Kaip prisiminė Jonuko mama, direktorė tiesiai rėždavo – tai kada gi jūs išeisite? Arba – „Tai gal jau pirmadienį nepasimatysime?“
Ne taip lengva greitai rasti vietą kitame darželyje, todėl vaikas buvo vis dar atvežamas į šį, o direktorė jau iš anksto sukrovė visus jo daiktus ir laukė, kad tik jis greičiau išsinešdintų.
Beje, kai tėvai Jonuką iš darželio išregistravo, sužinojo, kad tą pačią dieną su darželiu atsisveikino ir kitas berniukas. Ir ką jūs manote – socialiniame tinkle praneša apie šio vaiko išleistuves, dėkoja jam už šypsenas, o apie atsisveikinimą su Jonuku, kuris ištisai šypsodavosi, – nė žodžio. Tarsi jis būtų buvęs tuščia vieta. Vaikas tokio žeminimo dar nesupranta, bet kaip skaudu tai perskaityti Jonuko tėvams!
Išsilavinimo stoka?
Jonuko mama įsitikinusi, kad visas kilusias problemas buvo galima išspręsti gražiai, žmogiškai, kultūringai, o ne užgauliojant tėvus, ignoruojant ir žeminant vaiką. Taip, motina supranta, kad jos sūnui reikia daugiau dėmesio, kad jo poreikiai – didesni, tačiau tai nereiškia, kad iš vaiko ir jo tėvų galima atvirai tyčiotis. Kita vertus, šeima tikėjosi, kad vaikui privačiame darželyje bus kur kas geriau nei valdiškoje įstaigoje, juolab kai tiek daug žadama būsimiems šio darželio lankytojams!
Kodėl direktorė pasielgė taip negražiai? Jonuko mama įsitikinusi, kad tai lėmė išsilavinimo stoka. Deklaruojama, kad su vaikučiais, ypač tokiais mažais, gali dirbti tik specialų pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, o šio darželio direktorė, pasirodo, baigusi tik ekonomikos studijas.
Taigi verslauti ji gal ir sugeba, bet kokybiškai ugdyti ir auklėti mažuosius darželio lankytojus – vargu... O dirba auklėtoja! Koks gali būti šios auklėtojos pasirengimas tokiam darbui, jei ji net neturi reikiamo išsilavinimo tokioms pareigoms eiti... Koks kitų auklėtojų išsilavinimas, irgi neaišku, nes niekas nieko nepasakojo...
Darželis įsikūręs Kauno savivaldybės teritorijoje, tačiau jis yra privatus, vadinasi, savivaldybei nepavaldus. Kam tuomet pavaldus? Niekam? Dėl to ir dirbama bet kaip, dėl to ir tyčiojamasi iš tėvų, jei neįtinka jų vaikelis? Gal Švietimo ir mokslo ministerija prižiūri tokias įstaigas, gal jos atstovas atsakytų į klausimą, ar išties privatiems darželiams netaikomi jokie reikalavimai?
Tarkime, šiandien dirbu padėvėtų rūbų pardavėja ar manikiūrininke, o rytoj nusprendžiu įsteigti privatų vaikų darželį, pažadu, kad vaikams čia bus tikras rojus, – ir viskas, verslas sukasi? Prisimenu, kad turiu bedarbę draugę – priimu ją auklėtoja, nes ji myli vaikus, ir to gana? Nejau privačių darželių veiklos kokybė niekam nesvarbi? Nejau niekas jos nekontroliuoja, nevertina?
***
Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus teigimu, reikalavimai pedagogams, dirbantiems valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse švietimo įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas ir gauna mokinio krepšelio lėšas iš valstybės, yra vienodi.
Visi pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai (ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ar priešmokyklinio ugdymo pedagogai ir kt.) turi turėti koleginį ar universitetinį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir atitinkamą kvalifikaciją, pvz., ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, logopedo ar pan.
„Aukštosiose mokyklose rengiant ikimokyklinio ugdymo auklėtojus, priešmokyklinio ugdymo pedagogus, kitų dalykų ar sričių mokytojus, jie supažindinami su įvairiais vaikų poreikiais. Bet kai kuriuos sutrikimus (ypač autizmą) ikimokyklinio ugdymo auklėtojui, priešmokyklinio ugdymo pedagogui ar mokytojui atpažinti yra sunkiau, o tuo labiau profesionaliai jam padėti. Vaikams, turintiems autizmo sutrikimą, labai svarbūs vienodi reikalavimai, taikomi ugdymo įstaigoje, namie ir kitur, vienodi sutartos komunikacijos būdai, elgesio korekcija ir pan.
Ikimokyklinio ugdymo auklėtojams čia gali padėti švietimo pagalbos specialistai: logopedai, psichologai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai. Darželio darbuotojus taip pat gali konsultuoti savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai (tokios įstaigos yra kiekvienoje savivaldybėje). Kai darželyje ar mokykloje nėra specialisto, galinčio padėti autizmo sutrikimą turinčiam vaikui ir jo šeimai, ugdymo įstaiga turėtų pirkti paslaugą ir specialisto konsultacijas, taip pat gali kreiptis į kitas ugdymo įstaigas, kurios turi kompetencijų, kaip ugdyti šiuos vaikus.
Šioje situacijoje berniuko tėvai turėjo kreiptis į darželio savininką ir informuoti jį dėl darbuotojų galimai netinkamo elgesio, kompetencijų stygiaus ar pan. Be to, tėvai, prieš pradėdami leisti vaiką į ugdymo įstaigą (nesvarbu, ar ji valstybinė, savivaldybės ar nevalstybinė), privalo pasirašyti mokymo sutartį, kurioje turėtų būti sutartos visos ugdymo, kitos paslaugos, taip pat turi būti sutarta ir dėl galimybių nutraukti sutartį ir pan.
Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ugdymo įstaigoje ir mokymo sutarties sąlygų nesilaikymo tokiu atveju galima kreiptis ir į lygių galimybių kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą. Taip pat galima kreiptis ir į savivaldybę.
Kadangi tai nevalstybinė įstaiga, o Jūs nenurodote pavadinimo, tai nežinia, ar darželis įregistruotas Švietimo ir mokslo ministerijos registruose, ar turi higienos pasą/leidimą tokiai veiklai vykdyti, ar gauna mokinio krepšelio lėšas. Jei įstaiga yra įregistruota ministerijos duomenų registruose (galima pasitikrinti čia), vadinasi, ji gauna mokinio krepšelį, privalo turėti higienos pasą/leidimą, kuriuos išduoda ir tikrina Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios institucijos.
Darželyje privalo dirbti reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turintys pedagogai. Įstaigos vadovas gali ir neturėti pedagoginio išsilavinimo ir ikimokyklinio ar priešmokyklinio pedagogo kvalifikacijos, nes jis yra vadovas – administracijos darbuotojas.
Taigi, jei įstaiga yra ministerijos duomenų bazėse, vadinasi, savivaldybė jai pagal sutartį perveda mokinio krepšelio lėšas, todėl savivaldybė turi teisę reikalauti, kad už gaunamas valstybės lėšas būtų vykdomas tinkamas vaikų ugdymas. Mokinio krepšelyje tiek ikimokykliniam, tiek priešmokykliniam ugdymui iš valstybės biudžeto yra skiriamos 4 val. per dieną (ar 20 val. per savaitę).
Jei įstaiga nėra registruota ministerijos duomenų bazėse, vadinasi, ji teikia kokias nors kitas paslaugas, dėl kurių tariasi tėvai ir savininkas (įstaiga gali pasivadinti „darželiu“, bet tai gali būti tik pavadinimas)“, – komentavo švietimo ir mokslo viceministras G. Kazakevičius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
