Giminaičių pamokos kaime pašiurpino, nebenorėjo sėdėti prie vieno stalo

Savaitgalį teko lankytis pas kaime gyvenančius giminaičius. Užsuku ten retai, o ir užsibūnu neilgai. Šįkart užkvietė mane su šeima provincijoje gyvenanti tetulė su vyru aplankyti jos gimtadienio proga. 

 Giminaičių kalbos prie stalo supykino.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Giminaičių kalbos prie stalo supykino.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Giminaičių kalbos prie stalo supykino.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Giminaičių kalbos prie stalo supykino.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Moterį pašiurpino kaimo žmonių elgesys su katėmis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Moterį pašiurpino kaimo žmonių elgesys su katėmis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 13, 2018, 6:18 PM, atnaujinta Aug 14, 2018, 11:21 AM

Užsukau su visa šeima, pasveikinome, gėlių ir tortą atvežėme. Prie stalo sėdime, arbatėlę geriame ir plepame apie gyvenimus. Pokalbiui pasisukus apie augintinius, kad su vyru vaikams norime padovanoti iš prieglaudos išgelbėtą benamį kačiuką, dėdė net nusikeikia. 

„Būčiau žinojęs, vieną būčiau palikęs. Kaip tik vakar keturiais atsikračiau. Atsivedė gi mūsų rainoji. Būtų pilki buvę, gal būčiau palikęs vieną ir sau, o dabar tokie baisūs“, – rėžė dėdė.

Net šiurpas per nugarą perėjo. Tiksliau, visa pradėjau drebėti. Žinojau, kad kaimuose žmonės taip daro, bet kad mano šeimoje tokių sadistų yra, negalėjau patikėti. Sėdėjau netekusi amo. 

Mano reakciją pamatęs vyras bandė taisyti situaciją. Paklausė, ar nežino, kad už tokius dalykus baudos gresia, net per televizorių parodo... Teta su dėde neišsigando, tik nusijuokę numojo ranka į tokią pastabą. 

„Kas čia baus, niekas gi nematė. Be to, viskas čia greitai. Pora minučių ir viskas“, – kačiukų atsikratymo skulkmenomis prie stalo dalinosi dėdė.

Jam patenkinta teta antrino: „Taip taip, svarbiausia greit...“.

Man buvo bjauru klausytis šių dviejų senų žmonių. Aš tik sėdėjau akis išpūtusi ir baisėjausi, kad esu su jais prie vieno stalo. 

Vyras dar užklausė, ar jie nežino apie kačių sterilizavimą, mano giminaičiai tik gūžtelėjo pečiais, kad jie į miestą ir patys neturi su kuo nuvažiuoti. Jei reikia pas daktarus, tai greitąją kviečia, kad nuvežtų. Kas tau tuos katinus vežios ir dar tokius pinigus mokės...

Ilgai užsibūti ten nebenorėjau. Buvo bjauru valgyti tortą su jais prie vieno stalo. Dar išeinant iš namo pro kiemą prabėgo vargšė vaikų brutaliausiu būdu netekusi katė, kokių Lietuvos kaimuose šimtai tūkstančių.

Ir niekas negali padėti nei jai, nei jos vaikams. Nei tiems vargšams kaimo žmonėms, kurie neturi už ką jų humaniškai sterilizuoti, todėl bent du kartus per metus tepa savo rankas nekaltų kačiukų krauju. 

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.