Man tai truputį baisu, nes apraše nurodome nemažai asmeninės informacijos. Bendravimas pasibaigė tuo, kad paaiškėjo, jog žmogus vedęs ir nori slaptų santykių, o man atsisakius visaip išvadino ir dar kelis kartus bandė skambinti.
Įsigaliojus naujam duomenų apsaugos įstatymui – viskas gerai šitaip naudotis duomenimis? Ieškai normalaus darbo per populiariausią darbo skelbimų puslapį, o gauni štai kokius pasiūlymus.
Deja, daugiau susirašinėjimų neturiu. Kas tokias žinutes rašė, būtų sudėtinga atspėti, kadangi savo gyvenimo aprašymą siunčiau tikrai ne į vieną poziciją.
Po šio įvykio pasidomėjau šiek tiek daugiau, feisbuko grupėje yra ir daugiau merginų, kurios gavo tokio pobūdžio žinutes – tekstas analogiškas, skiriasi tik numeris siuntėjo.
Darbo skelbimų portalo neinformavau, nes manau, kad šiuo atveju būtų sudėtinga identifikuoti siuntėją.
***
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė komentavo, jog šiuo atveju nėra vienareikšmiškai aišku, iš kur ir kokia apimtimi buvo gauti skaitytojos asmens duomenys, bei kokiais tikslais jos asmens duomenys buvo gauti.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nėra taikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla.
Jeigu atsitiko taip, kad skaitytojos asmens duomenis žinutę siuntęs asmuo gavo kaip darbdavys ar darbdavio atstovas, tuomet tokių asmens duomenų jis negalėjo naudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes tai nebūtų suderinama su vienu iš asmens duomenų tvarkymo principų – tikslo apribojimo principu, kuris reiškia, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu.
Šiuo atveju skaitytojai patartina kreiptis į skelbimų portalą, kaip į duomenų valdytoją, su prašymu įgyvendinti jos teisę susipažinti su savo asmens duomenimis BDAR 15 straipsnio nustatyta apimtimi ir tvarka, kuri apima ir skaitytojos teisę prašyti pateikti informaciją apie duomenų gavėjus, kuriems jos asmens duomenys buvo atskleisti.
Be kita ko, skaitytoja taip pat turėtų teisę reikalauti, kad jos asmens duomenys būtų ištrinti, t. y. įgyvendinta jos „teisė būti pamirštai“, – komentavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
