Trečiadienį buvau Nacionaliniame Kauno dramos teatre, pjesėje „Aš Moljeras“ ir ten sutikau merginą. Ji sėdėjo 13 eilėje, 18 vietoje (dėl vietos nesu tikras, gali būti ir 19). Šalia jos sėdėjo vyresnio amžiaus moteris, gal tai mama, o gal teta, nesu ekspertas giminystės ryšių nustatyme.
Ji šviesių plaukų, su juodais akinukais, beje, rėmeliai buvo puošti baltais ornamentais. Buvo apsirengusi juoda suknele, nagai buvo labai ryškiai raudonai nulakuoti.
Po pjesės turėjau galimybę užkalbinti, bet pamačiau jos akis, ji tik pati žino, kas jose buvo. Tada man užstrigo kalba, nebegalėjau suregzti nė vieno sakinio. Taip ir parvažiavau namo begalvodamas apie ją, apie tą merginą.
Prašau, padėkite.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
