O kažkada viskas buvo kitaip. Ji buvo laiminga, dirbo užsienyje, pinigų užteko patenkinti ne tik saviems poreikiams, bet ir dukros bei ir savo mamos. Tačiau vieną dieną viskas apvirto aukštyn kojomis. Mama netikėtai pasiligojo ir moteris buvo priversta sugrįžti atgal į namus.
Per rūpesčius susirgo pati
Būnant Lietuvoje visi užsienyje uždirbti pinigai labai greitai ištirpo. Maistas ir rūbai be galo brangūs, paslaugos taip pat. Mamos menka pensija, vaiko pinigai bei buvusio vyro mokami alimentai liko vienintelis pragyvenimo šaltinis, kurio neužteko nei oriam pragyvenimui trijų asmenų šeimai, nei mamos slaugai.
Moteris eitu dirbti, tačiau negali vienos palikti sunkiai sergančios mamos. Ji atvažiavus į Lietuvą tikėjosi, kad mamai bus paskirta globa. Bet gydytojai neskuba jos skirti. Jiems atrodo, kad lovoje gulintis žmogus dar pakankamai stiprus, kad galėtų pats savimi pasirūpinti…
Nuolatinis stresas, neišsprendžiamos problemos ir nepakeliami mokesčiai galiausiai sugriovė ir pačios moters sveikatą. Ji susirgo onkologine liga. Tiesa, liga buvo aptikta pradinėje stadijoje. Atrodytų, reikėtų tik džiaugtis tokia sėkme. Tačiau moteris neturi jėgų džiaugsmui.
Tam, kad liga neatsinaujintų, reikalingas geras maitinimas bei brangūs papildai imuninei sistemai stiprinti. O pinigų tam nėra. Kas reiškia, kad liga gali smogti visa jėga bet kurią akimirką.
Paprašiusi pagalbos pasijuto pažeminta
Viena jos pažįstama pasiūlė kreiptis su pagalbos prašymu į socialinės rūpybos skyrių. Sakė, kad galbūt jai bus skiriama pašalpa. Moteris pasinaudojo patarimu, dėl ko dabar labai gailisi. Nes tokia pažeminta, kokia jautiesi ten nuėjus, nesijautė dar nė karto savo gyvenime.
Ji iki šiol negali suprasti, kodėl tokiose įstaigose dirba tokie nemandagūs, nejautrūs, siauro mąstymo žmonės. Ji pasakojo, kad nuėjus į socialinės rūpybos skyrių rado ten ne tarnautoją vargšams padėti, o manekenę fifą, sėdinčią už stalo su ilgais nagais bei išpūstomis lūpomis.
Vietoje normalaus bendravimo ir paaiškinimų ji tik žėrė žeminančias pastabas bei kaltinimus sukčiavimu. Moteris jautiesi lyg būtų kokia vergė, išdrįsusi sutrukdyti ponios poilsį.
Pagalbos nesuteikė
O susierzino darbuotoja dėl menkos priežasties. Jai netiko pažyma, išrašas iš banko, kuriame nesimatė moters buvusio vyro mokamų alimentų sumos dydžio. Jos ten ir negalėjo būti, nes moteris po skyrybų buvo susitarusi su vyru, kad tas mokės alimentus grynais, tiesiai į rankas.
Išgirdus šį pasiaiškinimą tarnautoja liepė arba daugiau nesukti jai galvos ir eiti laukan, arba paduoti vyrą antstoliams. Neva, tik su jų pažyma galima tikėtis gauti vienkartinę 100 eurų dydžio pašalpą.
Moteris negali paduoti vyro antstoliams, nes jis sąžiningai visus tuos metus rūpinosi savo dukra mokėdamas kas mėnesį po 120 eurų, lygiai tiek, kiek ir buvo paskirta teismo nutarimu. O jei negali, reiškia ir jokios kalbos apie pašalpas negali būti. Moteriai teko išeiti nesulaukus jokios pagalbos iš valstybės.
Išgirdus šią istoriją, patariau moteriai kreiptis į advokatus. Nes negali taip būti, kad dėl šios menkos priežasties, kaip alimentų mokėjimas grynais, valstybė atsisakytų padėti kenčiančiam. Gal, sakau, ta tarnautoja tyčia meluoja? Šiais laikais visko būna.
Moteris daugiau nenori niekur kreiptis, nes neturi nei sveikatos, nei pinigų, nors žino, kad pašalpa jai tikrai priklauso. Ji sako geriau mirsianti iš bado nei leisianti ir toliau iš savęs tyčiotis.
Baisu, kaip pagalvoji. Lietuvoje tiek daug žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių, nesulaukiančių jokios pagalbos vien todėl, kad valdininkai dirba ne žmonėms, o tik savo kišenei. Net sunku patikėti, kad gyvename Europoje, kurioje žmogaus teisės yra aukščiau už valstybines. Nejaugi mūsų valdininkai pamiršo šią paprastą taisyklę? Ar tiesiog apsimeta neprisimenantys?
***
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labai apgailestauja dėl sunkumų, kuriuos patyrė skaitytojo laiške aprašyta moteris, ir nori paaiškinti jos teises.
„Pirma, nepasiturintys gyventojai gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jeigu jų vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 122 eurų, tačiau į šias pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15–35 proc. darbo pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus (mamos pensija įskaičiuojama).
Piniginė socialinė parama apima: socialinę pašalpą (priklauso nuo pajamų ir turimo turto) ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijas (priklauso nuo pajamų ir išlaidų santykio bei turimo turto).
Jeigu asmuo, atvykęs į savivaldybę, parašo prašymą gauti socialinę pašalpą ir paprašo būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijos, ir savo prašyme nurodo gaunantis konkretaus dydžio alimentus iš buvusio sutuoktinio, pats faktas, kad pinigai mokami „į rankas“, o ne banko pavedimu, negali tapti kliūtimi neskirti socialinės pašalpos ar išlaidų kompensacijų, jeigu jos priklauso pagal pajamas ir kitus reikalavimus.
Tokiu atveju laiške aprašyta moteris turėtų kreiptis į ministeriją nurodydama visas aplinkybes, o ministerija savo ruožtu gali atkreipti konkrečios savivaldybės atstovų dėmesį į galimai netinkamą įstatymo taikymą.
Kliūčių skirti socialinę pašalpą ar būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijas, jeigu jos priklauso pagal įstatymą, gali kilti tik tuo atveju, jeigu savivaldybė turi konkrečių įrodymų, jog prašymą pateikęs asmuo nuslėpė tikrąją informaciją apie alimentus.
Antra, savivaldybės turi galimybių ir teisę skirti vienkartines, tikslines, periodines, sąlygines pašalpas, įvertinusios konkretaus asmens arba šeimos situaciją. Tačiau skirdamos šias išmokas savivaldybės atsižvelgia į savivaldybės tarybos nustatytą tvarką – šiuo atveju vieningo reguliavimo visoje Lietuvoje nėra.
Norintys gauti tokią paramą turi kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, kurio specialistai nurodys, kokius dokumentus privaloma pateikti.
Visi reikiami dokumentai taip pat yra skelbiami interneto svetainėse, kuriose turi būti pateikiami savivaldybės teikiamų paslaugų aprašymai. Jame nurodomi ne tik dokumentai, kuriuos privaloma pateikti, bet ir pašalpos skyrimo sąlygos bei dydžiai.
Iš savivaldybių biudžetų vienkartinė pašalpa skiriama tiems asmenims, kurie pateikia motyvuotą prašymą ir materialinę būklę įrodančius dokumentus, būtinus vienkartinei pašalpai gauti. Nustačius, kad asmuo ar šeima pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, taip pat tuo atveju, jei asmuo nesudaro galimybės socialiniam darbuotojui įvertinti materialinės padėties, pašalpa gali būti neišmokama. Sprendimą dėl jų skyrimo ar neskyrimo priima savivaldybės specialistai įvertinę reikiamus dokumentus.
2018 metais savivaldybės papildomą socialinę paramą (vienkartinėms, tikslinėms, periodinėms, sąlyginėms pašalpoms) iš viso skyrė 61,8 tūkst. žmonių.
Paramos dydžiai savivaldybėse labai skirtingi, sergant sunkiomis ligomis, paprastai skiriama ne mažesnio negu 122 Eur pašalpa.
Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė skiria iki 1140 Eur pašalpą, Vilniaus miesto savivaldybė – iki 950 Eur, Vilkaviškio rajonas – iki 854 Eur, Šalčininkų rajonas – iki 610 Eur, Alytaus miestas – iki 366 Eur“, – teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
