Problemos namie ir mokykloje
Pirma ir gana opi problema – tai pagarbos nebuvimas. Nelieka pagarbos vyresniam, tėvams, mokytojams, bendraamžiams ir panašiai. Vien tik pažvelgus, kaip jaunimėlis elgiasi su senyvo amžiaus žmonėmis, per nugarą šiurpas nueina. Esate matę situacijų, kai autobuse žmonės paprašo paauglių netriukšmauti, o į tokius prašymus susilaukia „gražių“ žodžių serijos. Kartais ir veiksmų.
Jų veiksmai prieš kitus žmones yra ne tik nepagarbūs. Tai – ne kvaila paauglystė, iš kurios išaugama. Jie tiesiog mažiausia nežmogiški.
Dar viena nepagarbos rūšis yra elgesys su mokytojais. Tai – tarsi mados reikalas. Turbūt kokius 10 metų su mokytoju yra elgiamasi kaip su šiukšle. Negerbiami tie mokytojai, kurie nepritampa prie jaunimo. Bet mokytojo pareiga yra išmokyti jauną žmogų dėstomo dalyko, o ne tapti jo draugu.
Svarbiausia – koks jų elgesys su tėvais. Hormonų audros, maištavimas ir panašūs dalykai sukelia daugybę problemų. Kai augau, kompiuteriai ir mobilieji buvo prabanga, nebuvo kaljanų ir visokio kitokio šlamšto. Esu įsitikinęs, kad ir brendome mes ne taip, kaip dabar.
11–16 metų jaunimas yra „riebiai nusivažiavęs“. Tokio amžiaus jaunuoliai ir merginos turėtų klausyti tėvų, o ne kabinėti akis. Kai tėvai pasako, kad vietoj vakarėlio paskaityk knygą ar mokslais susirūpink, gauna atsaką, nuo kurio gali širdis sustoti. Daugeliu atveju tėvai yra ne moralinis autoritetas, o „vaikščiojanti piniginė“.
Iš mano pasakojimų apie vaikystę kai kas juokiasi. Jiems sunku suprasti ir patikėti, kad aš iki 18 metų klausiau tėvų ir dariau viską, ką jie man sakė. Aišku, tėvų ir vaikų santykiai gali būti geri, pasiremiant pagarba, kai yra kažkur išeinama ir pareinama laiku, ir negirtam.
Alkoholiui – ne!
Jaunas žmogus – tiksinti energijos bomba. Laisvalaikis gali ne padėti, o kaip tik pakenkti. Tai nulemia mūsų pasirinkimas. Kad išlietume savo energiją, mes turime rinktis kažką aktyvaus. Tai gali būti sportas, šokių būreliai, skautų draugijos ir panašiai. Atsipalaidavimui tinka knygos, muzika, eilėraščių rašymas ir kita veikla. Bet daug kas sakys, kad tai jau labai nuobodu.
Mano kažkada daryta apklausa parodė, kad 96 su trupučiu procento jaunimo laisvalaikį įsivaizduoja vakarėlių, diskotekų, „nusigėrimų“ gamtoje ar kitokia forma.
Kažkur eidami, jie sako: mes pabūsime, pabendrausime, sulčių išgersime. Krisk negyvas iš juoko. Nuo kada jaunimas geria sultis? Vakarėliai, diskotekos ir draugų susiėjimai neįsivaizduojami be alkoholio. Vakarėliai, mano nuomone, nėra labai reikalingi jaunimui. Alternatyva gali būti knygos, sportas, kūryba ir panašiai.
Šventės turi vieną bendrumą: kibirai degtinės ir cirkas be bilietų. Net ir tokios, susikaupimo vertos šventės kaip Vasario 16–oji ar Kovo 11–oji tampa nusigėrimo diena.
Man aktuali tema skamba taip: „Rūkalų ir alkoholio uždraudimas Lietuvoje.“ Utopinė idėja, bet verta pasvarstymų. Rūkalai ir alkoholis tikrai nėra svarbiausi žmogaus gyvenime dalykai. Tai yra daugiau mados reikalas negu psichologinis poreikis. Yra daugybė rėkiančių, kad be to negali būti jokio bendravimo. Na, bet jei nemoki bendrauti blaivas, tai yra problema.
Atrodo, kad be alaus tu – ne lietuvis, o degtinė tai amžinos jaunystės šaltinis. Viso šio mėšlo uždraudimas sumažintų nusikalstamumo ir nelaimių. Žinome, kad sutramdytų paauglių nesąmones. Suprantu, kad būsiu vertinamas kaip mužikas, bet visi supranta, kad tai ką sakau, yra tiesa.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
