Išpeikė kalbininkus: netekau žado pamatęs, kaip darkoma kalba

Jau gana seniai stebiu nemalonias, švelniai tariant, tendencijas, vykstančias mūsų šnekamojoje ir bendrinėje kalboje. Ir, kas baisiausia, nepastebiu jokių priekaištų, pasipiktinimų atsakingoms institucijoms už tai, kaip yra darkoma mūsų kalba. O juk ji – bene vienintelis dar likęs mūsų tautos turtas!

Kalba – mūsų tautos turtas.<br> 123rf nuotr.
Kalba – mūsų tautos turtas.<br> 123rf nuotr.
Autorius pažėrė kritikos VLKK.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Autorius pažėrė kritikos VLKK.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Romualdas Selvenis

Oct 8, 2019, 10:56 AM, atnaujinta Oct 8, 2019, 4:03 PM

Tarptautinių žodžių lavina

Kai pramonė ir žemės ūkis žlugdomas, kai savo finansinio sektoriaus atsisakėme, energetikos bei laivininkystės – taip pat, žemes lengva ranka išparduodam užsieniečiams, miškus ir parkus, vadovaujant „žaliesiems valstiečiams“, kertam kaip niekada, emigravusius tautiečius pakeičiame svetimšaliais, dar liko kalba.

Neliesiu iškabų ir pavadinimų svetimomis kalbomis miestų centruose, bet paminėsiu keletą pavyzdžių, kurie seniai neduoda ramybės.

Ar kas gali paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, nutarta medicinos seseles pavadinti slaugytojomis? Jei aš dirbčiau šį darbą, mane tai žemintų, nes slaugytojas - tai sanitaro atitikmuo, kuris neturi nieko bendro su medicininiu išsilavinimu.

Bet suprantu, kad šis žodis – angliško žodžio „nurse“ atitikmuo, nes Jungtinėje Karalystėje taip ir vadinamos med. seselės, o šio žodžio reikšmė – auklė arba veiksm. „rūpestingai prižiūrėti“.

Kitas masiškai vartojamas žodis - edukacija. Kokių tik „edukacinių“ programų nesugalvota. Bet juk tai anglų kalbos žodis „education“, kuris reiškia – pedagogas, auklėjimas, mokymas. Argi ne teisingiau tas programas vadinti ne svetimybėmis, skoliniais, bet savo kalbos terminais? Pavyzdžiui, pažintinė, švietimo, auklėjamoji ar kitokio pobūdžio tikslinė programa, bet jokiu būdu ne edukacinė.

Policijoje dirbo inspektoriai, tardytojai, kvotėjai, dabar jie vadinami „tyrėjais“... Vos ne mokslininkai. Taigi...

Naujažodžiai apstulbino

Yra toks Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Ką aš ten pamačiau, netekau žado. Dominuoja skoliniai iš anglų kalbos, bet yra ir iš kitų kalbų arba iki idiotizmo iškraipyti lietuviški naujadarai. Arthauzas, autfitas, barbersopas, boulderis, botelis, šopliftingas, uncool.

O kokios reikšmės! Asfaltligė – socialinių pašalpų ir pensijų mokėjimo dienomis padaugėjantis nusikaltimų ir nelaimių skaičius dėl padidėjusio alkoholio vartojimo! Atrieda – neteisėtai įgyto turto ar pelno dalis, atiduodama už nelegalias paslaugas, padedančias to turto įgyti!

Audialas – tas, kuris geriausiai suvokia pasaulį klausos pojūčiais. Autsorseris – veiklos rangovas. Workeisenas – laikas, kai darbas derinamas su atostogomis, išvykomis už darbovietės ribų. Čia tik maža dalelytė to, kas nurodoma naudažodžių puslapyje.

Kalbos darkymo linkme dirba visas Lietuvių kalbos institutas, 100 darbuotojų, taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) - 80 darbuotojų, o atlyginimai – po 1500 eurų...

Ką sako pati VLKK?

Kyla klausimas, kas yra viso šito jovalo iniciatorius? Na, taip, ausys kyšo vėl iš Europos Sąjungos (ES) paramos. Vėl pinigėliai iš projektų, juk reikia parodyti, kad ne veltui dirbama, nors ir visai pražūtinga linkme.

Ši duomenų sankaupa rodo, kaip kinta ir atsinaujina lietuvių kalbos leksika. Duomenyno kūrimo pradžia: META-NORD projektas. 2011–2012 m. Lietuvių kalbos institute vykdytas Europos Komisijos finansuojamas projektas „Baltijos ir Šiaurės šalių dalys atviroje Europos lingvistinėje infrastruktūroje“ (META-NORD), siekiant sukurti atvirą kalbų išteklių, technologijų ir įrankių infrastruktūrą Baltijos ir Šiaurės šalims, pritaikytiną mokslo ir verslo tikslams.

Kaip gražiais žodžiais paslepiame pačius negražiausius darbelius, kuomet tikslas tik vienas – pinigai, pinigai, pinigai... O tauta tyli, nors kuolą jai tašyk ant galvos. Ir taip visais, net pačiais aktualiausiais klausimais...

***

Portalui lrytas.lt VLKK atstovė viešiesiems ryšiams Aurelija Baniulaitienė patikslino, kad komisijoje etatinių darbuotojų tėra 21, visi kiti – ekspertai, specialistai ir kiti neetatiniai darbuotojai. Taip pat paaiškino laiško autoriaus minėtų žodžių reikšmes.

„Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje terminai medicinos sesuo, seselė nebevartojami. Vykdant sveikatos priežiūros reformą keitėsi slaugos praktikos supratimas, taip pat ir slaugos praktikos specialisto samprata. Kaip rašoma šios srities literatūroje, šiandienos slaugytojai labai skiriasi nuo prieš 20–30 metų studijas baigusių medicinos seserų.

Tai savarankiški specialistai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gebantys prisiimti didesnę atsakomybę pacientų sveikatos priežiūroje. Senas požiūris į slaugytoją, kaip tik gydytojo nurodymų vykdytoją, iš esmės keičiasi. Suprantama, kad pasikeitė ir terminija, beje, ne kalbininkų, o šios srities specialistų iniciatyva.

Edukacija yra taisyklingas tarptautinis žodis, kilęs, beje, iš lotynų, ne iš anglų kalbos. Lot. educatio – auklėjimas, lavinimas, švietimas.

Skaitytojo minimas Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas yra Lietuvių kalbos instituto kaupiamas žinynas, todėl apie jo paskirtį ir tikslus reikėtų teirautis instituto darbuotojų. Šio duomenyno puslapis nėra pavaldus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje šiuo metu dirba 21 etatinis darbuotojas. Informacija apie jų atlyginimus skelbiama viešai Kalbos komisijos svetainėje (https://www.vlkk.lt/media/public/file/darbo-uzmokestis/2018_2019_darbo_uzmokestis.pdf).

Kalbos komisijos nariai ir ekspertai yra neetatiniai darbuotojai“, – sakė A.Baniulaitienė.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.