„Mano giminaitė ten gydoma jau metai, ir galiu patvirtinti, kad jų būtis ten yra apgailėtina“, – teigia Aneta.
Pasak jos, ligonių maitinimas yra labai skurdus, jiems paprasčiausiai trūksta maisto. Daugelio jų apetitas yra padidėjęs dėl vaistų.
„Jeigu nepadėtų artimųjų siunčiami papildomi maisto produktai, jie kęstų badą.
Artimieji prašomi atsiųsti ne kokių prabangos dalykų, o pigiausių batonų ir duonos, pigiausių dešrų, sausainių, arbatos. Pagal ligoninės potvarkius ligonis gali gauti du siuntinius per mėnesį, kurių svoris – iki 10 kg.
Siunčiame du tokius siuntinius per mėnesį. Maisto turi užtekti 2 papildomiems maitinimams per dieną tarp pusryčių ir pietų, ir tarp pietų ir vakarienės. Tačiau batonai per dvi savaites supelija. Nepaisant to, giminaitė jį valgo, kol ją pasiekia kitas maisto siuntinys“, – pasakojo Aneta.
Ji teigė, kad giminaičiai dažnai eksperimentuoja – bando džiovinti duoną arba ieško mažiau pelijančios. „Bet gi ne karo metas, kad ligoniams reikėtų siųsti duoną!“ – pastebėjo moteris.
Pasak jos, kai kurie ligoniai nesinaudoja artimųjų siunčiamais maisto siuntiniais, bet duoda grynųjų pinigų socialiniams darbuotojams, kurie atneša maisto iš ligoninės kieme esančio kioskelio. Tačiau tai sau leisti gali tik tie, kurie gauna pensijas.
„Dauguma sako, kad tai yra brangu, nes prekės su antkainiu, ir kepaliukas duonos ten kainuoja 1,50 euro.
Anksčiau giminaitė naudojosi vienos įmonės paslauga, kuriai leidžiama tiekti ligoniams maistą. Mes pervesdavome pinigus, o ligonė išsirinkdavo maisto davinį, kurį gaudavo į ligoninę.
Bet dabar įmonė stipriai pakėlė pristatymo kainą, tad dauguma nutarė geriau naudotis artimųjų siunčiamais siuntiniais.
Bet mes neatsisakome jų remti maistu. Tuo labiau, kad mūsų artimoji dėl pavėluoto kreipimosi į gydytojus neturi būtinojo darbo stažo – gaudavo tik socialinę pašalpą, tačiau ligoninėje ji nėra mokama. Mat traktuojama, kad ligoniai yra valstybės išlaikomi. Bet kodėl tada valstybė negali tokių ligonių išlaikyti oriai?“ – klausė Aneta.
Dar viena problema, pasak jos, – dantų gydymas. Nuo skurdaus maisto ir nepriežiūros jie dažnai prarandami. Ligoniai turi prašyti artimųjų pagalbos arba netaisyti dantų, nes ligonių kasos padengia tik dalį sumos – pasak Anetos, apmokamos gydytojų darbo išlaidos, bet už medikamentus ir plombas reikia susimokėti patiems.
„Norisi tikėti, kad kurdami gerovės valstybės pamatus tiek visuomenė, tiek jos kūrėjai nepamirš ir šios ligoninės pacientų“, – viliasi Aneta.
Įstaigos vadovas: „Maisto trūkti neturėtų“
Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas taip pakomentavo skaitytojos laišką: „Pacientų maitinimą mūsų įstaigoje vykdo viešojo atviro supaprastinto konkurso būdu laimėjusi maitinimo įmonė VšĮ „Bruneros“. Pacientų maitinimas organizuojamas vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2005m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtinta higienos norma „Maisto higiena HN 15;2005“ ir LR sveikatos apsaugos ministro 1999-11-25 įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“.
Vieniems ligoniams tiekiamo maisto būna per daug, kitiems – per mažai, tačiau, sprendžiant iš atliekų, jo trūkti neturėtų.
Siuntinių kiekis ir svoris nustatytas ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse, jis yra ribotas, kadangi, atsižvelgiant į ligoninėje teikiamas paslaugas, visų siuntinių turinys turi būti kruopščiai tikrinamas. Taisykles galima rasti rpl.lt.
Ligoninėje veikia modernus stomatologijos kabinetas su rentgeno įranga, kuriame ligoniams teikiama visa būtinoji stomatologinė pagalba. Eilių nėra. Dantų protezavimo paslaugų ligonių kasos neapmoka.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
